Sekmadienis, Gruodis 08, 2019
   
Tekstas

Paskutinėje šių metų plenarinėje sesijoje – ES biudžetas ir Sacharovo premija tuščiai laureato kėdei

Gruodžio 13-16 dienomis paskutinį kartą šiemet į Strasbūrą susirinkę Europos Parlamento nariai metų pabaigą pažymėjo išties įspūdingai – pagaliau buvo priimtas ir pasirašytas 2011 m. ES biudžetas. Pakilią nuotaiką aptemdė tai, kad atsiimti EP skirtos Sacharovo premijos už minties laisvę negalėjo atvykti jos laureatas Kubos disidentas Guillermo Fariñas – jam Kubos valdžia nedavė leidimo išvykti iš šalies. Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzek premijos regalijas simboliškai padėjo ant tuščios Kubos vėliava apgaubtos kėdės. Vėliau europarlamentarai išklausė iš anksto įrašyto G. Fariñas kreipimosi į Europos Parlamentą, kuriame laureatas dėkojo už suteiktą garbę ir ragino Europos Sąjungą išlikti principingai ir toliau laikytis savo reikalavimų Kubos vyriausybei dėl šioje šalyje vykstančių akivaizdžių žmogaus teisių pažeidimų.

2011 m. ES biudžetas – pagaliau patvirtintas

Po du mėnesius trukusių sudėtingų derybų tarp Europos Parlamento ir Europos Tarybos trečiadienį europarlamentarai pagaliau patvirtino 2011 m. ES biudžetą. Iš karto po balsavimo plenarinių posėdžių salėje biudžetą pasirašė EP pirmininkas Jerzy Buzek, Europos Komisijos atstovas – Finansinio programavimo ir biudžeto komisaras Janusz Lewandowski bei Europos Tarybos atstovas Melchior Wathelet. Kaip po pasirašymo pažymėjo J. Buzek, šiemet priimant ES biudžetą buvo praeita visa pilna Lisabonos sutartyje numatyta procedūra, kurioje didelį vaidmenį suvaidino Europos Parlamentas – ES piliečių tiesiogiai renkama institucija.

Kompromisas tarp EP ir ET buvo pasiektas, kuomet buvo patenkinti su Lisabonos sutartimi susiję EP politiniai reikalavimai – įtraukti EP į derybas dėl ilgalaikio ES biudžeto bei nuosavųjų išteklių sistemos pakeitimo. EK įsipareigojo pateikti siūlymus dėl nuosavųjų išteklių sistemos reformos iki kitų metų birželio pabaigos bei patikino, kad ši reforma bus aptariama derantis dėl naujos finansinės perspektyvos. Artimiausiu laikotarpiu ES Tarybai pirmininkausiančios šalys – Vengrija, Lenkija, Danija ir Kipras – įsipareigojo įtraukti EP į šias derybas. Kad ES pradėtų formuoti naują sistemą, kuomet jos biudžetas būtų surenkamas iš atskirų mokesčių ir kitų nuosavų išteklių, o ne iš savo indėlį sunešančių ES valstybių narių,  principingai siekė EP Liberalų ir demokratų frakcija „Už Europą“ (ALDE), kuriai priklauso Leonidas Donskis.

Tuo tarpu Europos Parlamentas nusileido Europos Tarybai dėl mažesnio nei iš pradžių pageidavo europarlamentarai 2011-ųjų biudžeto, skiriamo Lisabonos sutartyje numatytiems ES politikos prioritetams: Europos Komisija įsipareigojo išnagrinėti galimybes padidinti šių sričių biudžetą 2012-aisiais bei 2013-aisiais. Visgi EP pavyko pasiekti, kad 2011 m. biudžete būtų numatyta daugiau lėšų nenutrūkstamam mokymuisi, verslumui ir naujovėms, energetikos projektams, aplinkosaugai  ir kitoms sritims, taip pat sukurta atskira biudžeto eilutė Baltijos jūros strategijai, kurioje numatyta 2,5 mln. eurų.

EP įvertino žmogaus teisių padėtį pasaulyje

Ketvirtadienį europarlamentarai balsavo už Lietuvos atstovės EP Laimos Andrikienės parengtą EP Metinį pranešimą dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir ES politikos šioje srityje. Šis dokumentas yra vienas pagrindinių dokumentų, formuojantis ES politiką žmogaus teisių klausimais. Jis ne tik apima laikotarpio nuo 2008 m. vidurio iki 2009 m. pabaigos įvertinimą, bet ir siūlo konkrečias priemones ES politikai žmogaus teisių srityje aktyvinti.

„Šis pranešimas yra aktualus, ne tik vertingai susumuojantis esamas problemas, bet ir pateikiantis tikrai naudingas rekomendacijas, kurias įvykdyti įmanoma ir būtina. Pranešimas galėtų būti ir puiki priemonė vystyti bendresnę, tikslingesnę ir efektyvesnę Europos Sąjungos politiką“, -  savo pasisakyme per plenarinės sesijos debatus, kuriuose dalyvavo ir  Vyriausioji ES įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienė Catherine Ashton, sakė ALDE frakcijos šešėliniu pranešėju rengiant šį dokumentą dirbęs europarlamentaras Leonidas Donskis.

Teikdamas savo pasiūlymus, kurie buvo įtraukti į dokumento tekstą, L. Donskis siekė atkreipti dėmesį į konkrečius instrumentus bei priemones aktyvesnei ES veiklai žmogaus teisių srityje, įvertinant tai, kad po Lisabonos sutarties ES institucinėje struktūroje, užsienio politikoje atsirado ženklių pokyčių. Pabrėždamas nevyriausybinio sektoriaus svarbą žmogaus teisių srityje, L. Donskis taip pat siūlo sisteminti ir sustiprinti bendradarbiavimą su žmogaus teisių gynimo organizacijomis, dirbant žmogaus teisių gynimo labui už ES ribų.

Šioje plenarinėje sesijoje žmogaus teisėms buvo skirta ir daugiau dėmesio – trečiadienį EP balsavo už pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2009 m.  Jame daugiausia dėmesio skiriama pokyčiams žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Prie šio pranešimo rengimo ženkliai prisidėjusi ALDE frakcija siekė visų ES siūlomų teisės aktų bei priemonių įvertinimo žmogaus teisių aspektu, stiprinant ankstyvą žmogaus teisių pažeidimų ES užfiksavimą, stebėseną bei atsakomybę už juos. ALDE siūlymu į dokumentą buvo įtrauktas pasiūlymas taikyti „įšaldymo“ procedūrą ES narių taikomoms priemonėms, kurios galimai gali pažeisti ES teisės aktus bei pagrindines teises. Kaip parodė romų išsiuntimo problema Prancūzijoje, tokia procedūra ES yra itin reikalinga.

Kaip įprasta, ketvirtadienio popietė plenarinėje sesijoje buvo skirta skubos tvarka priimamoms rezoliucijoms, kurios atkreipia dėmesį į šiuo metu itin aktualius žmogaus teisių pažeidimo atvejus visame pasaulyje. Europarlamentaras Leonidas Donskis kartu su kolegomis iš savo frakcijos balsavimui pateikė rezoliucijas dėl Sinajuje, Egipte, įkaitais laikomų pabėgėlių iš Eritrėjos bei fizinės bausmės – plakimo rykštėmis – taikymo Malaizijoje.

ES piliečiai galės patys inicijuoti teisės aktus

Šioje plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas žengė reikšmingą žingsnį vadinamosios piliečių iniciatyvos įgyvendinimo link. Lisabonos sutartis suteikė teisę milijonui piliečių iš reikšmingo ES šalių skaičiaus kreiptis į Europos Komisiją prašant parengti tam tikro ES teisės akto projektą. Trečiadienį EP patvirtino reglamentą, kuris sukonkretins šios teisės įgyvendinimo reikalavimus ir numatys jo procedūrą.

„Tai reikšmingas proveržis, suteikiantis Europos žmonėms galimybę realiai inicijuoti ES teisės aktą ten, kur jie mato jį esant reikalingą. Nedaugelis Europos šalių suteikią tokią galimybę savo piliečiams, tad džiugu, jog ES ir ypač Europos Parlamentas yra lyderiai kuriant pirmąjį transnacionalinės tiesioginės demokratijos įrankį“, - sako EP vicepirmininkė, ALDE frakcijos narė iš Didžiosios Britanijos Diana Wallis.

ALDE frakcija itin daug prisidėjo rengiant šį reglamentą, kuris numato, kad prašymą turės pasirašyti milijonas ES piliečių iš bent septynių ES šalių narių, o mažiausias parašų skaičius kiekvienoje iš šių šalių turės būti lygus joje renkamų europarlamentarų skaičiui, padaugintam iš 750. Pavyzdžiui Lietuvoje, jei ji bus tarp septynių inicijuojančių šalių, reikės surinkti mažiausiai 9000 parašų. Parašai turės būti surinkti per metus, juos rinkti bus galima tiek internetu, tiek popieriuje. EP pavyko gerokai supaprastinti piliečių iniciatyvos biurokratines procedūras.

Nors reglamentas įsigalios tik po metų, jau dabar ES pareigūnams yra įteikta peticija su daugiau nei milijonu parašų, kuria reikalaujama nepritarti planams leisti auginti genetiškai modifikuotus pasėlius. Daugiau nei milijonas parašų yra surinkta ir po peticija, pritariančia siūlymui atsisakyti Strasbūro, kaip vienos iš Europos Parlamento darbo vietų. EP „keliaujantis karavanas“ per metus ES biudžetui atsieina daugiau nei 690 mln. litų.

 


 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt