Sekmadienis, Rugpjūtis 18, 2019
   
Tekstas

Lietuvos paaugliai pasižymi vidutiniu pilietiniu aktyvumu

Šiandien, gruodžio 16 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti 2009 m. Tarptautinio pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimo (ICCS) rezultatai. Lietuvos mokinių pilietinių žinių vidutiniai rezultatai – 505 taškai. Tarptautinis pilietinių žinių testo rezultatų vidurkis yra 500 taškų. Taigi, Lietuvos mokinių pasiekimai beveik nesiskiria nuo tarptautinio vidurkio ir yra panašūs į Rusijos (506 taškai), Ispanijos (505 taškai) ir Austrijos (503 taškai) rezultatus, tačiau atsilieka nuo Europos šalių vidurkio, kuris siekia 514 taškus. 

Tyrimą Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu vykdė Nacionalinis egzaminų centras.

Lietuvos aštuntokai daugiau nei dvidešimt skalės taškų lenkia Latvijos, Graikijos, Liuksemburgo mokinių pasiekimus pilietinių žinių srityje. Geriausiai tyrime pasirodė Suomija (576 taškai), Danija (576 taškai) ir Pietų Korėja (565 taškai). Prasčiausiai šiame tyrime pasirodė Dominikos Respublikos (380 taškų), Paragvajaus (424 taškai) ir Indonezijos (433 taškai) mokiniai.

„Prasminga pažvelgti, kaip atrodome tarptautiniu kontekstu, palyginti šiuos duomenis su 2009 metais Pilietinės visuomenės instituto atliktu pilietinės galios indeksu, kuris rodo, kad 15–19 metų jaunuoliai pilietiniu aktyvumu išsiskiria iš visuomenės, o mokytojų pilietinės galios indeksas yra itin aukštas, – pristatydamas tyrimą sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Šis tarptautinis tyrimas parodė, kad pasirinktos kryptys – mokinių savivaldos stiprinimas, bendruomenės, ypač tėvų, įtraukimas į mokyklos gyvenimą, pilietinio ugdymo kaip disciplinos įvedimas – yra teisingos“.

ICCS tyrimo tikslas yra ištirti aštuntos klasės mokinių pilietines žinias, gebėjimus ir nuostatas bei palyginti juos su kitų šalių to paties amžiaus jaunuolių pasiekimais. Naudojant mokinių testus ir klausimyną, buvo vertinamos mokinių žinios (faktai, supratimas, priežastingumas), nuostatos, elgesys, intencijos, mokinio aplinka, dalyvavimas politinėje, visuomeninėje, kultūrinėje, socialinėje veikloje. Vertinami ir žinių pokyčiai lyginant su 1999-ųjų rezultatais. Šiame tyrime vertinami ir mokytojai. 

Lietuva išsiskiria tuo, kad berniukų rezultatai labai ryškiai atsilieka nuo mergaičių pilietinio aktyvumo rezultatų. Tik 32 procentai mūsų aštuntokų save pirmiausia tapatina su Europos, o ne su savo šalies piliečiu. Daugumoje šalių mokinių europinės tapatybės rezultatas daug aukštesnis, kai kur siekia apie 80 proc. Gana daug, 88 proc., Lietuvos aštuntokų rengėsi ateityje balsuoti rinkimuose.  

2009 metų tyrime dalyvavo 38 pasaulio šalys. ICCS tyrimo duomenys surinkti iš daugiau nei 140 000 mokinių, 62 000 mokytojų ir daugiau nei 5300 mokyklų. Lietuvoje ištirti 3911 jaunuolių pasiekimai iš 199 Lietuvos mokyklų. Šiame tyrime dalyvavo mokiniai, kurie mokosi lietuvių, rusų ir lenkų bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose. Tyrime dalyvavo ir mokyklų direktoriai (iš viso 196) bei mokytojai (iš viso 2780).

Lietuva ICCS tarptautiniame tyrime dalyvavo antrą kartą. Mūsų šalies aštuntokų rezultatai, palyginti su 1999 metais, nepasikeitė. Rezultatų pagerėjimas užfiksuotas tik vienoje šalyje – Slovėnijoje (+3 taškai). Daugelyje šalių rezultatai sumažėjo. Didžiausias neigiamas pokytis užfiksuotas Bulgarijoje (-11 taškų), Čekijoje (-10 taškų), Slovakijoje (-10 taškų) ir Lenkijoje (-9 taškai).

ICCS tyrimo metu sukaupta gausi informacija apie pilietinį ugdymą ir pilietiškumą įvairiose pasaulio šalyse yra reikšminga kiekvienos šalies švietimo sistemai, nes leidžia ne tik įvertinti šalies mokinių pasiekimus tarptautiniame kontekstu, bet ir išryškina sistemos stipriąsias ir tobulintinas sritis. Pasinaudojus ICCS tyrimo Lietuvos ir kitų dalyvavusių šalių rezultatų analize galima efektyviau spręsti aktualius su pilietiškumu susijusius klausimus. 

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt