Trečiadienis, Rugpjūtis 21, 2019
   
Tekstas

M. Chmieliauskas. Pamąstymai minint Laisvės gynėjų dieną

Stovėdamas sausio 13-osios, iškilmingoje rikiuotėje su bendražygiais AT gynėjais, mąsčiau, juk nedaug trūko, kad su šiais kažkada man nepažįstamais žmonėmis, būčiau gulėjęs kokiame nors griovyje ar įkalintas politinių kalinių lageryje Permė-36. Tačiau taip neatsitiko ir dabar po 20 metų giedu Lietuvos himną, išdidžiai žiūriu į Lietuvos trispalvę ir didžiuojuosi savo tėvynainiais, kurie suprato, kad laisvė (nors ir ne tokia kokią visi išsivaizdavo) yra geriau nei mankurto dalia.

Aš didžiuojuosi būdamas sūnus, tautos, pradėjusios griauti pseudo komunizmo valstybę ir toks mūsų pasiryžimas kovoti, nepasiduoti, kaip laisvės virusas plito per kitas buvusias sovietinio  lagerio šalis, kol pagaliau ši subyrėjo su visam pakeisdama pasaulio žemėlapį. Prisiminkime tai ir neleiskime kasdieniniams rūpesčiams sumenkinti savo tautos įnašo į istoriją, neleiskime nueiti užmarštin pavardėms žmonių, kurie beginkliai stojo ir žuvo dėl to, kad dabar galėtume laisvai reikšti savo nuomonę, samprotauti ar tiesiog pasirinkti tikėjimą.

Ką man asmeniškai reiškia Sausio 13-oji? Manau didesnius įsipareigojimus savo šaliai, jos žmonėms ir visiems darbams, kuriuos turiu atlikti savo gyvenime ir kiekvienas darbas turi būti daromas su mintimi, jog paskutinės kovų už nepriklausomybę aukos buvo tam, kad mes galėtume gyventi šalyje vadinama  LIETUVA.

Nuorauka iš asmeninio Modesto Chmieliausko nuotraukų albumo. M. Chmieliauskas antras iš kairės.
 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt