Penktadienis, Gruodis 13, 2019
   
Tekstas

A.Kašėta: Lietuvos nepriklausomybę apgynė ne ginklai ir barikados, o Lietuvos žmonių drąsa, pasiaukojimas ir ryžtas

Prieš 20 metų Lietuvos žmonės parodė ypatingą drąsą ir ištvermę gindami savo teisę gyventi laisvoje ir nepriklausomojoje valstybėje. Aižėjant ir byrant Sovietų Sąjungai, komunistinis režimas su tankų ir desantininkų pagalba, siekė žūtbūt sustabdyti laisvą tautų apsisprendimą. Moksleivių tėvų ir senelių pasiekta pergalė buvo labai svarbi ne tik mūsų atsikuriančiai valstybei, bet turėjo lemiamą įtaką tolesnei sovietų imperijos griūčiai, taigi ir tolesnei pasaulio politikos raidai.

Apgynėme viltį ir kitoms, iš imperijos gniaužtų besivaduojančioms tautoms. Taiki lietuvių kova, kurioje okupantai, net ir žudydami beginklius televizijos bokšto gynėjus, neišprovokavo nė vieno šūvio, pažadino Vakarų politikų sąžinę.

Šaulių, kaip ir kitų savanorių, užduotis buvo užtikrinti Aukščiausios Tarybos pastato, tapusio mūsų valstybingumo simboliu, ir jame dirbančių išrinktų tautos atstovų, apsaugą. Tokia būtinybė iškilo po sausio 8 dienos, kai Kremliaus suorganizuotų kolaborantų, „nepatenkintų kainų pakėlimu“, mitingo metu buvo bandyta įsiveržti į Parlamento rūmus ir sudaryti pretekstą sovietų kariškiams užimti rūmus ir užgniaužti Lietuvos nepriklausomybę.

Sausio 11-osios vidudienį, po Spaudos rūmų šturmo, kai sovietų desantininkai pradėjo šaudyti į laisvės gynėjus ir atsirado pirmi sužeistieji, pasidarė aišku, kad prasidėjo šliaužiantis perversmas, galima laukti pačio niūriausio scenarijaus – parlamento puolimo. Parlamentą buvo  nuspręsta ginti ir ginklu. Norintiems išvykti, buvo leista palikti pastatą, likusieji – davėme Lietuvos kario priesaiką. Tuomet be atskiro leidimo jau negalima buvo palikti pastato. Deja, dauguma gynėjų buvo ginkluoti metaliniais strypais, tik vėliau atsirado daugiau šaunamųjų ginklų ir „Molotovo kokteilių“. Pastato viduje išdygo smėlio maišų užtvaros, išorėje – betoninės barikados. Puikiai supratome, kad pagrindinė Lietuvos laisvę sauganti „barikada“ – tūkst.ančiai žmonių, apsupusių parlamentą.

Sausio 12-osios vakare, suradus pamainą, su keliais būrio vyrais gavau leidimą aplankyti šeimyną. Buvo svarbu nuraminti namiškius ir pasirūpinti, kaip saugiai paslėpti sukauptas partizanų nuotraukas ir dokumentus.

Naktį, grįždami autobusu su varėniškiais, budėjusiais parlamento prieigose, be nerimo, jautėme ir pakylėtą nuotaiką – galbūt daugiatūkstantinės budinčiųjų laisvės gynėjų minios jau sustabdė agresorių. Deja, sausio 13-osios naktis pareikalavo trylikos beginklių laisvės gynėjų aukos.
 
Nors keliai į Vilnių kariškių buvo  blokuojam, ryte su keliais bendražygiais pavyko grįžti į parlamento gynėjų gretas. Tomis dienomis visi buvome labai vieningi, tikėjome likimu (Dievu) ir vieni kitais.  Asmeninis gyvenimas, iškilus tokiems istoriniams iššūkiams, liko antrame plane. [Tuo metu A.Kašėta buvo sukūręs šeimą, o namuose laukė vos 5 metukų sulaukęs sūnus Rokas ir vos vienerių – Motiejus]

Po keleto dienų, kai okupantų agresija dėl Lietuvos žmonių heroizmo ir tarptautinės demokratinės  bendruomenės (tame tarpe ir Rusijoje) palaikymo akivaizdžiai „užstrigo“, galėjome grįžti į savo namus ir dirbti įprastus darbus.  Tačiau parlamentas buvo akylai saugomas iki pat rugpjūčio pučo Maskvoje žlugimo, kai galutinai subyrėjo Sovietų sąjunga ir Lietuvos valstybę de facto pripažino pasaulis.

Okupantai galėjo užimti pastatus – televizijos bokštą ir kitus, tačiau nepajėgė išgąsdinti Lietuvos žmonių, o juos dar labiau suvienijo. Lietuvos nepriklausomybę apgynė ne ginklai ir barikados, o Lietuvos žmonių drąsa, pasiaukojimas ir ryžtas. Per du dešimtmečius, deja, išbarstėme tą dvasinę vienybę, tačiau didžioji pergalė išliko – galime didžiuotis išsaugota Lietuvos nepriklausomybe.
  

Seimo narys istorikas Algis Kašėta yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų medaliu ir Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

O prieš 20 metų – 1991-ųjų sausio 11 dieną, kai sovietų kariuomenė vieną po kito užėmė svarbius valstybinius objektus – tuomet jaunas 29 metų amžiaus kultūros paveldo inspektorius A.Kašėta kartu su Varėnos šauliais ir kitais mūsų tautiečiais atremti agresorius buvo pasirengę Seimo rūmuose.
.


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt