Trečiadienis, Rugpjūtis 21, 2019
   
Tekstas

EP plenarinėje sesijoje – sankcijos Baltarusijai ir įspėjimas Lietuvai

Šią savaitę Europos Parlamento nariai Strasbūre susirinko į pirmąją 2011-ųjų metų plenarinę sesiją. Sesijos darbotvarkėje – ne tik iš anksto numatyti darbotvarkės klausimai, bet ir EP reakcija į po gruodžio 19-osios rinkimų susiklosčiusią situaciją Baltarusijoje. Atidarydamas plenarinę sesiją pirmadienį EP pirmininkas Jerzy Buzekas taip pat prisiminė prieš dvidešimt metų lietuvių ryžtą gyventi laisvoje šalyje įprasminusius sausio 13-osios įvykius ir pagerbė jų aukas.

Kartu su senaisiais metais pasibaigus Belgijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, Belgijos laikinasis premjeras Yves Letermes atvyko į Strasbūrą apžvelgti šešių darbo mėnesių rezultatų. Jis iš EP frakcijų atstovų antradienį išgirdo pagyras už tai, kad Belgija sėkmingai „vairavo“ Europos Sąjungą pradėjus funkcionuoti naujiems Lisabonos sutarties mechanizmams. Tiesa, vidiniai šalies reikalai šiai ES senbuvei sekasi ne taip sklandžiai – praėjus jau daugiau nei pusmečiui po įvykusių rinkimų, šaliai dėl nesutarimų tarp šalies regionų vis dar nepavyko suformuoti nuolatinės vyriausybės.

Tarp sausio 1-ąją pirmininkavimą pradėjusios Vengrijos prioritetų – ekonominiai klausimai, ryžtinga parama tolimesnei pačios ES ir Šengeno erdvės plėtrai, energetika, klimato apsauga, šeimos politika, romų integracija, religijos laisvė. Programą pristatęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktor Orbán taip pat išreiškė šalies pasiryžimą keisti ES kolegų stipriai kritikuojamą šalies žiniasklaidos įstatymą, jei būtų nuspręsta jog jis neatitinka europinių teisės aktų. Būtent naujasis Vengrijos žiniasklaidos įstatymas, įteisinantis griežtą žiniasklaidos priemonių valstybinę kontrolę,  tapo pagrindiniu kritikos Vengrijos premjerui objektu trečiadienio posėdyje.


A. Lukašenkos pusėn – griežta kritika ir sankcijos

Europarlamentarai, rinkimus Baltarusijoje vadindami dar viena praleista galimybe pereiti prie demokratijos, ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje paragino surengti naujus, demokratijos standartus atitinkančius Baltarusijos prezidento rinkimus, pasmerkė brutalios jėgos panaudojimą prieš protestuotojus Minske rinkimų dieną bei pareikalavo nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus sulaikytus asmenis.

„Brutalios milicijos panaudotos priemonės po suklastotų rinkimų ES institucijoms bei narėms tarsi atvėrė akis bei aiškiai pademonstravo, kad Lukašenkos režimas tebėra nepakitęs“, - sakė ALDE frakcijos narė, Estijos europarlamentarė Kristiina Ojuland.

Kadangi yra žinoma, jog tarp įkalintųjų Minske yra asmenų, kuriems reikalinga  nuolatinė medicininė priežiūra ir medikamentai (pavyzdžiui, Lietuvoje puikiai žinomas Baltarusijos intelektualas A. Feduta), vienas iš rezoliucijos teikėjų Leonidas Donskis siekė, kad į dokumento tekstą būtų įtrauktas punktas, raginantis Baltarusijos valdžios institucijas sulaikytiems asmenims užtikrinti nevaržomą galimybę susisiekti su artimaisiais, gauti teisinę pagalbą ir medicininę priežiūrą. Leonido Donskio ir kitų europarlamentarų rūpesčiu į rezoliuciją buvo įtrauktas ir punktas dėl Baltarusijos valdžios institucijų mėginimų į vaikų namus patalpinti Danilą Sannikovą, kandidato į prezidentus Andrei Sannikovo ir žurnalistės Irinos Khalip, kurie abu yra kalėjime, trejų metų sūnų.

Persvarstydami ES politiką Baltarusijos atžvilgiu, europarlamentarai paragino ES institucijas numatyti konkrečias ekonomines sankcijas ir makrofinansinės pagalbos įšaldymą Baltarusijai; perorientuoti Europos kaimynystės politikos kursą bei apsvarstyti Baltarusijos dalyvavimo Rytų partnerystės veikloje sustabdymą. EP siūlo nedelsiant atnaujinti vizų išdavimo vadovaujantiems Baltarusijos valdžios pareigūnams draudimą ir taip pat jį taikyti atsakingiems už balsų klastojimą ir susidorojimą su opozicija asmenims, pažymėdami, kad šios sankcijos turėtų galioti bent jau iki tol, kol bus išlaisvinti visi sulaikytieji ir jiems bus panaikinti kaltinimai. EP priimtoje rezoliucijoje taip pat raginama daugiau paramos skirti nevyriausybinėms Baltarusijoje veikiančioms organizacijoms, pilietinėms iniciatyvoms, nepriklausomai žiniasklaidai, atskiru punktu Europos Komisijai siūloma toliau teikti finansinę paramą Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui.

Europarlamentarai taip pat išreiškė viltį, kad ES valstybės narės nesilpnins ES veiksmų dvišalėmis iniciatyvomis su Baltarusijos režimu, kurios galėtų pakenkti Europos užsienio politikos patikimumui ir veiksmingumui.


Lietuvai – pastaba dėl homofobiškos įstatymo pataisos

Trečiadienį Europos Parlamentas jau antrą kartą per šią kadenciją išreiškė susirūpinimą dėl homofobijos apraiškų Lietuvoje. Šį kartą EP priėmė keturių politinių grupių, tarp jų ir Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“, inicijuotą rezoliuciją, kurioje LR Seimas raginamas nepritarti Seimo nario Petro Gražulio pateiktam Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektui, numatančiam pinigines baudas už homoseksualinių santykių skatinimą. Tuo tarpu heteroseksualiems santykiams tokia įstatymo nuostata nebūtų taikoma. Jei ši pataisa būtų patvirtinta Seime, Europos Parlamentas ragina LR Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri jau yra išsakiusi savo kritišką nuomonę jos atžvilgiu, ją vetuoti. Visgi nedidele balsų persvara Europos Parlamentas atmetė griežtesnį rezoliucijos punktą, kuriuo Europos Komisijai siūloma pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš Lietuvą, jei Seime svarstomos pataisos būtų priimtos.

Taip pat rezoliucijoje primenama, kad jog ją parengti paskatino nemažai nerimą keliančių įvykių, pavyzdžiui, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo priėmimas, vietos valdžios institucijų mėginimas uždrausti rengti lygybės ir gėjų paradus bei politikų ir Seimo narių kurstančios, grasinančios ir neapykantą skatinančios kalbos.

„Sveikinu Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Vyriausybės atstovų principinę poziciją, kurią jie išsakė Petro Gražulio siūlomos pataisos atveju. Tačiau Lietuva, įstojusi į Europos valstybių klubą ir priėmusi tam tikrų vertybių paketą, negali tikėtis, jog tokiais atvejais, kuomet iškyla grėsmė žmogaus teisėms, nesulauks atitinkamos reakcijos. Tai pasitikėjimo Lietuva, kaip pilnaverte Europos Sąjungos nare, klausimas: arba Lietuva pati yra pajėgi išspręsti šias problemas, arba turi reaguoti Bendrija“, - sako Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcijos narys europarlamentaras Leonidas Donskis.


Gauti sveikatos paslaugas kitoje šalyje bus paprasčiau

Trečiadienį Europos Parlamentas pagaliau užbaigė ilgą ir sudėtingą procesą, kuriuo buvo siekiama supaprastinti ES piliečių galimybes gydytis kitose ES narėse ir gauti kompensaciją už tokio gydymosi išlaidas. Pirmuoju bandymu nebuvo pavykę pasiekti sutarimo su Europos Taryba – kai kurios šalys baiminosi „sveikatos turizmo“ protrūkio. Numačius tam tikrus saugiklius, kurie padės išvengti nepageidaujamų naujosios tvarkos pasekmių, trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino direktyvą, kurią ES šalys narės į savo įstatyminę bazę turės perkelti per 30 mėnesių nuo įsigaliojimo.

„Dabar itin svarbu sekti direktyvos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ji suteiks apčiuopiamos naudos pacientams visoje Europoje“, - sakė Antonyia Parvanova iš Europos Parlamento ALDE frakcijos, jau kelerius metus nuosekliai siekusios šios ES piliečiams patogesnės sistemos atsiradimo.

Pagal naująją direktyvą, ES piliečiai galės kitoje ES šalyje gauti tas sveikatos paslaugas, kurias gauti jie turi teisę jų valstybėje, ir už jas jiems bus kompensuojama suma, numatyta jų šalies sistemoje. Kiekviena ES valstybė narė turės sukurti kontaktinius centrus, kuriuose pacientai galės sužinoti apie galimas sveikatos priežiūros paslaugas. EP pasiekė, kad retomis ligomis sergantieji galėtų gauti papildomos informacijos apie gydymosi užsienyje galimybes.

Trečiadienį Europos Parlamentas taip pat priėmė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto parengtą rezoliuciją, kurioje siekiama efektyvesnio šalių narių bendradarbiavimo gerinant Alzhaimerio ligos gydymą ir prevenciją.

Taip pat trečiadienį europarlamentarai priėmė rezoliuciją dėl tarptautinio įvaikinimo Europos Sąjungoje, raginančią spręsti paliktų vaikų problemą ir siekti, kad kuo mažiau jų augtų vaikų namuose. Ši problema itin aktuali Lietuvai, pirmaujančiai Europoje pagal valstybinėse institucijose augančių vaikų skaičių. Europarlamentarai priimtoje rezoliucijoje pažymi, kad esant galimybei ir atsižvelgiant į vaiko interesus, pirmenybę reikėtų teikti įvaikinimui vaiko gimtojoje šalyje.
 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt