Trečiadienis, Rugpjūtis 21, 2019
   
Tekstas

Jaunimo pilietinės galios indeksas aukštesnis negu visuomenės

Lietuvos jaunimas turi šiek tiek daugiau pilietinės galios nei vidutiniškai visa visuomenė – 2010 m. jaunimo pilietinės galios indeksas (PGI) buvo 38,9, o visuomenės – 35,5 vieneto iš 100 galimų. Šią tendenciją atskleidžia Pilietinės visuomenės instituto atliktas tyrimas, kurį užsakė Švietimo ir mokslo ministerija. Tyrime, ministerijos pageidavimu, buvo išskirtas Nepriklausomybės metais augančios jaunosios kartos – jaunimo (15–29 m.) tyrimas.   

„Šis ketvirtus metus vykdomas patikimas, kokybiškas tyrimas leidžia sistemiškai matyti mūsų pilietiškumo būklę, užčiuopti silpnuosius ir stipriuosius aspektus, – sakė šiandien Atviros Lietuvos fonde PGI pristatyme dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Panašias tendencijas, kokios išryškėja per šį tyrimą, atskleidžia ir kiti pilietiškumo tyrimai. Pasiteisino tai, kad daugiau dėmesio pilietiškumui skiriama mokyklose, šios pamokos įvestos ir mažesnėms klasėms. Didelį dėmesį asmens ir valstybės sąveikai įtvirtinti skirsime ir atnaujintose bendrojo ugdymo programose“.

Kaip rodo 2010 m. PGI tyrimas, jaunimas labiausiai išsiskiria dviem rodikliais. Jie labiau tiki savo pačių įtaka paveikti sprendimus, svarbius visuomenei. Jaunimo pilietinės įtakos suvokimo indeksas yra 56,5, visos visuomenės – 47,0 iš 100 galimų. Daugiau jaunų žmonių (31 proc.) taip pat nurodė, kad imtųsi organizuoti pilietines akcijas, jeigu bendruomenei iškiltų kokia nors rimta problema, pvz., būtų statoma kenksmingų atliekų perdirbimo gamykla. Tokių žmonių visoje visuomenėje – tik 22 proc.

Išsiskiria mokinių ir studentų (15–19 m.) ir finansiškai savarankiškesnio jaunimo (20–29 m.) pilietinis aktyvumas. Mokiniai ir studentai savo pilietiškumą dažniausiai išreiškia tvarkydami aplinką, bendruomenių, religinių bendruomenių inicijuojamoje socialinėje veikloje, visuomenės pilietinėse kampanijose. Dvidešimtmečiai ir vyresni dažniau dalyvauja labdaros akcijose, dėl moralinių ar politinių motyvų perka ar boikotuoja tam tikros firmos ar šalies prekes. Tačiau jauni žmonės  mažiau negu visa visuomenė domisi politinėmis šalies naujienomis, yra mažiau politiškai išprusę.

„Tyrimas parodė, kad mokykla turi galių daryti įtaką, stiprinti  jaunimo savimonę, pilietinį išprusimą ir pilietinę galią  apskritai“, – kalbėjo Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus dr. Darius Kuolys.  

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos visuomenės PGI šiek tiek išaugo. Visuomenės pilietinė galia nuo 33,9 balo (2007-aisiais) sustiprėjo iki 35,5 2010 metais. Labiausiai išaugo pilietinio aktyvumo rodiklis. Prieš ketverius metus buvo fiksuotas 27,4 balų aktyvumas, pernai – 37,8 balai iš 100 galimų. Tačiau apskritai palyginti su kitomis ES šalimis Lietuva vis dar mažai pilietiškai aktyvi.

Labiausiai gyventojams rūpi kasdien sužinoti jų gyvenamosios vietovės naujienas. Politinio šalies gyvenimo, verslo ir ekonomikos, kultūros naujienomis nuolatos domisi 7 iš 10 šalies gyventojų. Panaši dalis žmonių domisi kriminalinėmis ir nelaimingų įvykių naujienomis. Mažiausią auditoriją sutelkia sporto ir įžymių žmonių gyvenimo naujienos: jas kasdien svarbu sužinoti tik kas antram Lietuvos gyventojui. Gyventojų domėjimasis viešaisiais reikalais labiausiai priklauso nuo amžiaus ir išsimokslinimo.

Trys pilietinės veiklos, sutelkiančios daugiausia gyventojų, yra aukojimas labdarai, aplinkos tvarkymo talkos ir vietos bendruomenių veikla. Kitose veiklose dalyvauja keliolika kartų mažiau dalyvių. Iš socialinių-demografinių veiksnių, gyventojų pilietiniam aktyvumui didžiausią įtaką turi išsimokslinimas.

Lietuvos gyventojų nuomone, priimant visai šaliai ar atskiroms visuomenės grupėms svarbius sprendimus daugiausia įtakos turi Prezidentas. Tokia nuomonė fiksuojama antri metai iš eilės, anksčiau žmonės pirmenybę atiduodavo Seimui.

Septyni iš 10 gyventojų (arba 72 proc.) mano, kad žmogus, mūsų šalyje aktyviai dalyvaujantis pilietinėje veikloje, gali prarasti darbą dėl šios veiklos. 2007 m. tokių buvo 62 proc.

Pilietinės galios indekso tyrimą, atliekamą nuo 2007 m., remia Švietimo ir mokslo ministerija. Tyrimo modelis yra unikalus, sukurtas Lietuvos mokslininkų. Apklausose pateikiama per 1000 klausimų remiantis 4 svarbiausiais indikatoriais: pilietinio aktyvumo rodikliais, potencialaus pilietinio aktyvumo (ar žmonės pasiryžę veikti), savo įtakos suvokimo taip pat rizikos būti pilietiškai aktyviam rodikliais. 
Gyventojų apklausą 2010 m. gruodį Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.  

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt