Pirmadienis, Rugpjūtis 19, 2019
   
Tekstas

E. Mackuvienė. Kuo tikėti? Testas sau ir draugui

Žmonės miestuose ir miesteliuose nebeina į rinkimus, nes nebetiki politikais. Nes nusivylė žadėjusiais. Nes gyvenimas ne tik nepalengvėjo, bet neretam dar ir pasunkėjo. Kam balsuoti, sako vieni, jei nieko negali pakeisti. Kam balsuoti ir bereikalingai viltis, sako kiti, jei paskui teks nusivilti. Už ką balsuoti, klausia treti, jei visi vienodai gražiai žada ir vienas už kitą  labiau stengiasi rinkėjui patikti?

„Bandydama susigrąžinti tėvų žemę, praradau ne tik sveikatą, bet ir galutinai nusivyliau visais valdininkais, nebetikiu nei vienu iš jų“, – guodžiasi garbaus amžiaus senolė ir jai tegali atsakyti, kad, matyt, tik Dievu tikint galima nenusivilti, o žmonės lieka žmonėmis, ir yra nebūtinai tokie, kokiais tikimės juos būsiant ar turint būti.

Ką pasakyti tiems, kurie nusivylė politikais, valdžia ir todėl abejoja, ar išvis verta ateiti vasario 27 d. prie balsavimo urnų savivaldybių rinkimuose?

Tiems, kurie netiki ne tik kitais, bet ir savimi, kurie mano, kad gyvenime nieko negali pakeisti, kad nuo aplinkybių ir visų kitų – kaimynų, artimųjų, valdžios, darbdavio, šalies sistemos, pasaulinės krizės, bet tik ne nuo jų priklauso jų laimės ir nelaimės, tiems, matyt, sunku būtų ką nors pasakyti ir patarti rinkimų tema. Tačiau tiems, kurie mano, kad ir žmogus, ne tik likimas, yra žmogaus likimo kalvis, patarti galima.

Galima pasakyti, kad tikėti reikia ne tiek žmonėmis, kiek idėjomis. Kad rinkimai nėra būrimas ramunės žiedlapių myliu-nemyliu principu, kad tai yra balsavimas už sau artimas idėjas. Jei kas mano kitaip, t.y., kad balsuoti reikia tik už žmones, tai tikėtina, kad nusivils. Nes gali paaiškėti, kad tiems, kuriuos išrinko, rūpi visai kiti dalykai, jų vertybės yra priešingos balsavusių vertybėms.  Arba gali paaiškėti, kad išrinktieji yra rimti, atsakingi, sąžiningi ar šiaip „faini“, tačiau nieko neišmano apie ekonomiką ir valdymą.

Abejojančio galima paklausti – ar norėtum, kad tavo mieste tvarkytųsi jokios rimtesnės ideologijos neturintys ir nieko konkretesnio nei „na, mano partija yra dešinioji, bet arčiau centro“, ar „ką čia ta ideologija, žiūrėk, kokie geri žmonės pas mus“ tegalintys pasakyti? Arba turintys ideologiją, bet priešingą nei tavo?

Taigi, partijos su savo ideologijomis yra toks išradimas, kuris suburia panašiai galvojančius. Partijų linijos yra tos vėžės, kurios padeda tiems rimtiesiems, atsakingiesiems ir norintiems ką nors gero nuveikti valstybei ar savo savivaldybei, nepamesti vieningos krypties.

Ar tai reiškia, kad reikia atidžiai studijuoti partijų programas? - paklaus abejojantis. Nebūtinai, nes partijų programų skaitymas yra varginantis užsiėmimas, o be to, kai kurios partijos gal net ir ne pačios tas programas pasirašo. Vietoje bandymo skaityti partijų programas galima pasiūlyti sudalyvauti savo gyvenimiškų ir politinių  pažiūrų pasitikrinimo teste, o po to pasidaryti išvadas. Galbūt net paaiškės, už ką balsuoti vasario 27 dieną…

Taigi, skaičiuokite tinkančius ir patinkančius A ir B teiginius:

A.   Man geriau sektųsi, jei drąsiau priimčiau sprendimus, susijusius su savo darbu ir asmeniniu gyvenimu, jei atidžiau analizuočiau man nutinkančių nesėkmių priežastis ir stengčiausi pasimokyti iš buvusių situacijų.

B.   Man geriau sektųsi, jei gyvenčiau ne Lietuvoje arba jei turėčiau kitą, geresnį darbą.

A.  Į valdžią, politiką žmonės eina norėdami pakeisti netinkamus politikus ir teisingiau, geriau tvarkyti valstybę ar savivaldybę. Būti valdžioje yra prasminga dėl to, kad gali priimti ar inicijuoti sprendimus, kurie bus naudingi daugeliui žmonių, visuomenei.

B. Į valdžią, politiką žmonės eina tikėdamiesi įgyti naudingų pažinčių, lengviau gauti nemokamų „valdiškų“ gėrybių. Būti valdžioje verta dėl to, kad gali tapti svarbiu, naudingu pažįstamiems.  

A.   Svarbiausios žmogaus teisės, kurių apsaugą turi užtikrinti valstybė, yra teisė į nuosavybę (į svetimą turtą negali kėsinti joks žmogus ir jokia valdžios institucija), teisė į neprievartą, teisė laisvai veikti (kiekvienas yra laisvas veikti, kalbėti, galvoti, užsiimti bet kokia įstatymams neprieštaraujančia veikla). Jei valstybė gina šias teises, daugumą kitų teisių žmonės ir verslas yra pajėgūs realizuoti ir patys.

B. Svarbiausios žmogaus teisės, kurių įgyvendinimą turi garantuoti valstybė, yra teisė į teisingą darbo užmokestį, teisė į poilsį, teisė į prieinamą, nemokamą sveikatos apsaugą, teisė į orią senatvę ir kitos socialinės teisės.

A. Valstybės ir savivaldybių biudžetai nėra tarnautojų nuopelnas, tai dirbančiųjų ir verslo sumokėti mokesčiai. Valdžios pagrindinis rūpestis turi būti atsiskaityti visuomenei apie tai kur, kaip ir kam ji išleidžia iš mokesčių surinktas lėšas, kiekvieną gautą litą saugoti ir panaudoti jį geriausiu įmanomu būdu.

B. Valdžios pagrindinis rūpestis turi būti didinti pensijas, pašalpas, kompensacijas, lengvatas, minimalią algą, kad žmonės galėtų gyventi oriai.

A. Svarbiausios priemonės su korupcija ir kyšininkavimu – mažiau reguliavimo, mažiau leidimų, licencijų, mažiau sprendimus galinčių priimti valdininkų, paprastesnės ir visiems aiškesnės procedūros - statyboje, aplinkosaugoje, ūkinėje ir komercinėje veikloje; didesnis valdžios paslaugų žmogui ir verslui perkėlimas į elektroninę erdvę.

B. Svarbiausios priemonės su korupcija ir kyšininkavimu – bausmių už korupcinius nusikaltimus griežtinimas, didesnė valdininkų ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių verslininkų kontrolė, sekimas pasitelkiant operatyvinės veiklos metodus.

A.   Kiekvienas žmogus, ir tik jis pats, geriausiai žino, kas jam gerai, todėl valstybė savo įstatymais turi kuo mažiau nurodinėti žmonėms kaip elgtis.

B.   Atskiras  žmogus nėra tiek protingas, kad nuspręstų, kas jam gerai, todėl žmonių gerove turi pasirūpinti valstybė.

A. Verslas kuria darbo vietas, moka mokesčius, eksportuodamas pritraukia kitų valstybių lėšas į Lietuvą, todėl įvairios inspekcijos ir jų inspektoriai turi pirmiausia konsultuoti kaip pradėti verslą ir kaip vykdant veiklą laikytis įstatymų, o ne ieškoti preteksto nubausti. Išlaisvintas kūrybiškumas šaliai duoda daugiau naudos nei baime grįstas paklusnumas.

B. Verslas turi būti griežtai prižiūrimas darbo, mokesčių ir kitų inspekcijų, baudžiamas už kiekvieną prasižengimą, nes priešingu atveju klestės dirbančiųjų išnaudojimas ir mokesčių nemokėjimas.

A.  Turi būti sudarytos vienodos sąlygos steigtis ir gauti finansavimą tiek valstybinėms (savivaldybių), tiek privačioms ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, sveikatos ar slaugos įstaigoms. Kiekvienas turi turėti galimybę rinktis kur ir kaip jam mokytis bei gydytis, kur ir kaip ugdyti savo vaikus, slaugyti artimuosius.

B. Švietimo ir sveikatos sektoriai yra tos sritys, kuriose privatininkai pridarytų daugiau žalos nei naudos. Visuotiniu vaikų lavinimu ir žmonių sveikata geriausiai tegali pasirūpinti valstybės ir savivaldybių steigiamos ir prižiūrimos biudžetinės įstaigos.

A. Pensininkų, neįgaliųjų, vaikų išlaikymas ar rėmimas yra šeimos, bendruomenės ir valstybės bendras rūpestis.

B. Pensininkų, neįgaliųjų, vaikų išlaikymas ar rėmimas yra valstybės pareiga.

A. Manau, kad balsuodama(s) savivaldos rinkimuose prisidedu prie savivaldybės valdymo, pademonstruoju pagarbą demokratijai, išreiškiu savo pilietiškumą.

B. Nemanau, kad atskiras balsas ką nors lemia rinkimuose.

Taigi, testo rezultatai. Jei surinkta daugiau A nei B raidžių, tai reiškia, kad atsakinėjusiojo pažiūros ekonomine, vertybine prasme yra dešiniosios. Nes pirmenybę jis atiduoda žmogui, o ne valstybei, nes sutinka pasirūpinti savimi ir pats, ne tik laukti, kad juo pasirūpintų kiti. Rinkimuose jis turėtų balsuoti už dešiniąsias partijas. Jeigu tik atskiria, kurios partijos yra dešiniosios.

Jei A raidžių surinkta 7 ar daugiau, o B – 2 arba mažiau, tai tikėtina, kad žmogus jau yra Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio narys. O jei nėra, ta teturi vieną pasirinkimą: balsuoti už šią partiją. Jam galima pasakyti, kad Lietuvoje tiesiog nėra jokios kitos partijos, kurios ideologija labiau atitiktų jo pažiūras. Tiesą sakant, visus dvidešimt metų nėra Lietuvoje kitos partijos, kuri nuosekliau laikytųsi A pasirinkimų, reiškiančių ekonominę dešinę bei tikėjimą žmogumi ir jo kūrybiškumu, išskyrus liberalus. Dvidešimt metų, t.y. nuo 1990 m. kuomet įsisteigė pirmoji liberali partija, o tuometėje jau demokratiškai išrinktoje Aukščiausioje Taryboje – dešimties liberalų frakcija, ši partija, kantriai ir nuosekliai skelbia pagarbą žmogui ir jo laisvei: laivei veikti, dirbti, turėti savo nuomonę, kartu tokiu pačiu laipsniu gerbiant ir kito laisvę, nuomonę ir nuosavybę.

Ne vienas sakytų, kad Lietuvoje yra daugiau partijų, kurias rinkėjai ar politologai, ar patys partijų lyderiai laiko labiau dešiniosiomis nei kairiosiomis. Tačiau pastebėtina, kad šios partijos paprastai akcentuoja šiek tiek kitas vertybes. Kartais tautiškumą, kartais krikščioniškąsias vertybes, kartais pragmatiškumą, bet dažniausiai rūpestį žmogumi.

Šioje vietoje reikėtų suklusti – ar rūpestis žmogumi, ar pagarba žmogui ir jo pasirinkimams? Nes rūpestis žmogumi reiškia: „išrinkite mus ir mes jumis pasirūpinsime, nes geriau žinome, ko jums reikia“. O pagarba žmogui ir jo pasirinkimams reiškia: „išrinkite mus ir mes darysime viską, kad jūs turėtumėte galimybes veikti, siekti savo tikslų, o mes pasirūpinsime tik tais, kurie savimi pasirūpinti neturi objektyvių galimybių“. Tie, kurie sako, kad jumis pasirūpins, kad gyvensite be rūpesčių, nėra tikrieji dešinieji, kad ir kaip to norėtų, kad ir kaip save vadintų. Tie kurie sako, kad jumis pasirūpins - ne tik nėra dešinieji, bet nėra ir sakantys tiesą. Nes geriausiai savimi pasirūpinti gali tik pats žmogus, o ne kažkas kitas už jį.

Kadangi rinkimai yra ne būrimas ramunės žiedlapiais, o balsavimas už  sau artimas pažiūras, tai tie, kurie rinktųsi A teiginius, vasario 27 dieną pasirinkimą tikrai turi. Atsižvelgiant į tai, kad ši tikroji, sveiko proto dešinioji, žmogų gerbianti partija šiek tiek keitė pavadinimą, tai jungėsi tai skaidėsi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad neretam yra svarbu žinoti ir žmones, ne tik ideologijas, yra tinkama įvardinti ir pavardes (vengdama nustatinėti nors kokį eiliškumą, sąmoningai jas čia praleidžiu). Tik svarbu neargumentuoti, kad balsuoti už šiuos žmones reikia dėl to, kad jie „faini“, rimti, patikimi ar pan. Svarbu pasakyti, kad balsuoti už juos reikia todėl, kad jų idėjos yra teisingos ir nuoseklios.

Už teisingas idėjas, o ne už pažadus ar šypsenas iš plakatų, kiekvienąkart ir balsuoju. Nes kito pasirinkimo Lietuvoje tiesiog nėra.

Eglė Mackuvienė yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patarėja. Straipsnis parengtas publikacijos Utenos regioninėje spaudoje pagrindu.
 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt