Sekmadienis, Rugpjūtis 18, 2019
   
Tekstas

Vizija ir būtinybė: Lietuva – studentų traukos šalis

Lietuva sieks tapti tarptautinių studijų traukos centru. Šiam tikslui  įgyvendinti parengta Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2011-2012 m. programa, kurią patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras  Steponavičius.

„Tai ne tik ambicingas tikslas, bet ir būtinybė, kurią diktuoja šiandieninė situacija – tiek mūsų šalies demografinės perspektyvos, tiek globalios tendencijos, – sako švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius. – Kaip rodo tarptautinė praktika, išplėtota aukštojo mokslo pasiūla gali būti ne tik protų apykaitos spartintoja, bet ir reikšminga eksporto dalis, tai yra ir didesnių pajamų biudžetui šaltinis. Lietuva turi daug privalumų, kuriais galime būti patrauklūs gabiam užsienio jaunimui“.

Pasak ministro, Lietuvoje stiprios studentų fundamentinio rengimo tradicijos medicinos, matematikos ir gamtos moksluose.  Nemaža dalis dėstytojų yra labai aukštos kvalifikacijos, imlūs naujoms mokslo žinioms ir atviri pokyčiams. Pastaraisiais metais milijoninės lėšos investuojamos į studijų aplinkos, laboratorijų modernizavimą.  Ministro nuomone, svarbu ir tai, kad Lietuvos visuomenė labai palankiai žiūri į studijuojančiuosius ir kaip būtiną dalyką priima norą mokytis.

Programoje numatyta rengti jungtines – bendras Lietuvos ir užsienio universitetų – studijų programas, skatinti protų apykaitą per tarptautinius studentų ir dėstytojų mainus, didinti ne tik lietuvių studentų dalyvavimą tarptautiniuose mainuose, bet ir pagal tarptautines mainų programas į Lietuvą atvykstančių užsienio studentų skaičių.

Svarbiausias programos tikslas – siekti, kad į Lietuvą atvyktų kuo daugiau studentų ne tik dalinėms studijoms, bet ir visam studijų laikotarpiui. Kad Lietuva tarptų studijų traukos šalimi, jau šiuo metu gerinamos teisinės sąlygos, kuriama stipendijų trečiųjų šalių piliečiams sistema, vykdoma tarptautinė informacijos apie Lietuvos aukštąjį mokslą sklaida.

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministras Steponavičius, šiuo metu į Lietuvą atvyksta studijuoti mažiau užsienio valstybių studentų negu yra išvažiuojančiųjų į kitų šalių universitetus, o pusiausvyra – būtina. Lietuvos aukštasis mokslas pralaimi globalioje konkurencinėje kovoje dėl studentų ir „protų“, kurie savo talentais prisidėtų prie Lietuvos gerovės. „Todėl turime imtis neatidėliotinų veiksmų ir pasiekti, kad mūsų universitetai ir kolegijos labiau atsivertų užsienio  studentams, – sako ministras. – Ir ne vien dėl lėšų, kurias studentai moka už studijas, bet ir dėl jų idėjų, protų. Juk šiuo metu steigiamuose mokslo, studijų ir verslo slėniuose reikės daug darbo rankų ir intelektinio potencialo. Todėl svarbu, kad į Lietuvą magistro ar daktaro studijoms atvyktų ir gabus kitų šalių jaunimas“.

Programoje apibrėžta aukštojo mokslo tarptautiškumo geografija. Lietuvos dėstytojai ir studentai labiausiai orientuojami į kaimynines ES ir Šiaurės Europos valstybes, taip pat į kitas šalis, teikiančias konkurencingas studijas. Plėtojant studijų tarptautiškumą Lietuvoje, į mūsų šalį tikslinga pritraukti studentus iš ES nepriklausančių posovietinės erdvės valstybių, taip pat iš sparčiai besivystančių Azijos šalių.

Didelę reikšmę skatinant Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų ryšius turi lituanistikos studijų užsienyje plėtra, taip pat glaudžių ryšių tarp Lietuvos mokslo ir užsienyje dirbančių lietuvių kilmės mokslininkų palaikymas. Šiuo metu pasaulyje, daugiausia Europoje, yra per 30 lituanistikos centrų. Programa akcentuoja jų bendradarbiavimo su mokslo ir studijų institucijomis Lietuvoje svarbą. Pabrėžiama, kad lituanistikos centrai turi tapti ne vien akademinėmis lietuvių kalbos studijų vietomis, bet ir žinių apie lietuvių kultūrą, istoriją sklaidos šaltiniais.

Tarptautiškumo programa taip pat apima paramą lietuvių kilmės užsieniečiams sudarant jiems palankias sąlygas studijuoti Lietuvoje.

Bendras aukštojo mokslo tarptautinės plėtros tendencijas geriausiai atspindi pasaulyje nuolat didėjanti aukštojo mokslo paklausa ir dėl to augantis tarptautinis akademinis judumas. Manoma, kad 2020 metais visame pasaulyje aukštojo mokslo sieks apie 125 mln. studentų.

2009-10 metais Lietuvos universitetuose studijavo 3,9 tūkst. užsienio piliečių, kurie sudarė 2,7 procento visų universitetų studentų. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo sutelkti pastangas, kad Lietuva taptų regiono mokslo ir studijų traukos centru, ir užsibrėžti ambicingą tikslą – siekti, kad 2020 m. šalies aukštosiose mokyklose nemažiau kaip dešimtadalį studentų sudarytų užsieniečiai.
 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt