Sekmadienis, Rugpjūtis 18, 2019
   
Tekstas

Vasario EP plenarinė sesija – keleivių teisės, pensijos, kritika Rusijai

Vasario 14-17 dienomis Strasbūre vykusioje eilinėje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje teigiamai įvertinta Kroatijos pažanga siekiant narystės ES, užbaigtas įvairaus transporto keleivių teisių užtikrinimo procesas, aptarta pensijų sistemų bei ES paslaugų direktyvos taikymo situacija, išreikšta pozicija dėl įvykių Egipte, įstatymo viršenybės Rusijoje.

Europos Parlamentas pritarė dar didesniam Kroatijos priartėjimui prie narystės ES - didžiule balsų persvarą priėmė rezoliuciją, kurioje sakoma, kad jei Kroatijoje bus įvykdytos būtinos reformos, derybos su šia šalimi dėl narystės galės būti baigtos jau šį pusmetį. Tuo tarpu Vengrijai pateikus žiniasklaidos įstatymo pataisas, planuota rezoliucija dėl pastarojo atitikimo ES teisės aktams buvo nukelta į trumpąją EP plenarinę sesiją Briuselyje kovą.

Reaguodamas į įvykius Egipte, EP ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, raginančią ES persvarstyti savo politinę ir finansinę strategiją, padėsiančią šiai šaliai pereiti į demokratijos erą, tame tarp ir surengiant laisvus rinkimus.  Europarlamentarai taip pat paragino užšaldyti Egipto lyderių, atsakingų už netinkamą viešųjų išteklių naudojimą, lėšas.

Autobusų keleivių teisės: įtvirtintos, tačiau ribotos

Antradienį, po trejų metų svarstymų ES institucijose, Europos Parlamentas užbaigė procesą, įtvirtinantį maršrutiniais autobusais keliaujančiųjų teises. Jau priimtus lėktuvų, traukinių ir laivų keleivių teisių apsaugos reglamentus papildysiančios autobusų keleivių apsaugos taisyklės užtikrins visomis transporto priemonėmis keliaujančių europiečių apsaugą ES lygmeniu. Reglamentas įsigalios per dvejus metus nuo jo paskelbimo.

Naujasis ES teisės aktas numato, kad ilgesniuose nei 250 km maršrutuose vežėjai bus įpareigoti sumokėti kompensacijas atšaukus reisą, suteikti maitinimą bei nakvynę vėluojant išvykti, užtikrinti apsaugą nelaimingų atsitikimų atvejais, kompensuoti keleivių sužalojimo ar žūties atvejais, taip pat už pamestą ar sugadintą bagažą ir kita. Kaip ir keliaujant lėktuvu, neįgaliems asmenims bus užtikrinama papildoma pagalba. 

Visgi ne trumpesnio nei 250 km maršruto ribos taikymas neužtikrins šių teisių trumpesniais maršrutais vykstantiems keleiviams. Be to, reglamente palikta „force majeure“ sąlyga sudaro vežėjams galimybes nevykdyti jiems numatytų įsipareigojimų. Dėl šių priežasčių EP Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcija (ALDE), kurios narys yra Leonidas Donskis, plenarinėje sesijoje nevieningai palaikė balsavimui pateiktą dokumentą, argumentuodama, kad nepaisant to, kad reglamentas yra žingsnis teisinga kryptimi, jo taikymas yra ribotas bei palieka nuošalyje didelį skaičių keleivių, ypač gyvenančių mažosiose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, kurioje didžioji dalis vidaus maršrutų yra trumpesni nei 250 km.

Senstanti Europa verčia koordinuoti pensijų sistemas

Nors pensijos ir jų sistemos yra valstybių narių atsakomybė, ES šalių ekonomika yra tarpusavyje susijusi, todėl ES ir visos jos valstybės turi tinkamai koordinuoti savo pensijų politiką. Tai sakoma EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto parengtoje ir trečiadienį plenarinėje sesijoje patvirtintoje teisiškai neįpareigojančioje ataskaitoje – nuomonėje dėl Europos Komisijos 2010-ųjų vasarą priimto svarbus visoms ES narėms valstybėms dokumento „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“. Jis buvo skirtas išsamioms konsultacijoms, kuriomis bus siekiama nustatyti didžiausias pensijų sistemų problemas ES valstybėse, ir būdus, kaip ES galėtų paremti valstybių narių pastangas sukurti adekvačias ir tvarias pensijų sistemas. Dabar EK pradeda rengti baltąją knygą, kurioje bus apibendrint siūlomų pasikeitimų gairės ir pasiūlymai ES valstybėms narėms.

ES jau susiduria ir artimiausiais dešimtmečiais vis aštriau susidurs su senėjimo problema: dėl geresnės sveikatos priežiūros europiečių gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau gimstamumo lygis yra žemas, jaunimas dėl geresnio išsilavinimo vėliau patenka į darbo rinką. Be to, pastebima tendencija nustoti dirbti net nepasiekus nustatyto pensinio amžiaus. Dėl šių priežasčių svarbu užtikrinti, kad pensijų sistemos būtų paremtos tvarumo logika.

Europarlamentarų nuomone, išlaikant kiekvienos šalies atsakomybę, ES būtina kurti tvarią ir saugią sistemą, kuri užtikrintų adekvačią valstybių narių lygmens pensiją. Tai būtų moderni sistema, kurią taikant būtų skatinama, kad laisvas judėjimas Europoje neapsiribotų pirmąja pensijų pakopa. ES mastu siūloma numatyti sukauptų pensijų teisių perkėlimo sąlygas, taip pat sukurti minimalius teisių į pensiją įgijimo ir išsaugojimo standartus. Europarlamentarai ragina užtikrinti pensijų finansavimo sistemos tvarumą ES šalyse, daugiau dėmesio skirti lygioms vyrų ir moterų galimybėms gauti pensiją. Siekiant užtikrinti, kad daugiau žmonių ilgesnį laiką dalyvautų darbo rinkoje, ES valstybės, kurios pailgino arba pailgins pensinį amžių, raginamos skatinti senjorų darbą mokesčių ir socialinėmis lengvatomis, taip pat jiems sukurti lanksčias darbo sutartis ir pensijų sistemas bei numatyti priemones, kad įmonės negalėtų taip lengvai atleisti senjorų iš darbo.

Kritika Rusijai

Nepaisant to, kad EP Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ politinė frakcija (ALDE) iš Rusijos pusės patyrė diplomatinį spaudimą, jos iniciatyva Europos Parlamente antradienį surengtos diskusijos, o ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje dar kartą išsakyta griežta kritika dėl įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių padėties Rusijoje.

„Daugelis mūsų čia, Europos Parlamente, Rusiją matome kaip didelės Europos tautų šeimos narę ir tikėjomės, kad po Berlyno sienos griūties ji priartės prie Europos Sąjungos. Liūdna, tačiau taip neatsitiko“, - sakė ALDE narys bei jos pirmininkas praėjusioje kadencijoje, vienas iš rezoliucijos iniciatorių Graham Watson iš Didžiosios Britanijos.

Be jo, rezoliucijos iniciatoriai nuo ALDE frakcijos buvo jos nariai Kristiina Ojuland (Estija), Leonidas Donskis (Lietuva), Marietje Schaake (Nyderlandai) bei Ramon Tremosa i Balcells (Ispanija). Leonidas Donskis kartu su frakcijos kolegomis taip pat dalyvavo susitikime su Rusijos opozicijos atstovu, „Solidarumo“ judėjimo vadovu Borisu Nemcovu, kuriame iš pirmų lūpų buvo informuoti apie negerėjančią situaciją žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės atžvilgiu, pavyzdžiui.  – V. Putino aplinkos vykdomą žiniasklaidos kontrolę, pašalinančią bet kokias galimybes opozicijos atstovams būti išgirstiems šalies mastu.

Leonidas Donskis su frakcijos kolegomis taip pat inicijavo ketvirtadienį priimtą rezoliuciją dėl Ugandos žmogaus teisių gynėjo Davido Kato nužudymo ir jo aplinkybių ištyrimo.
 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt