Šeštadienis, Rugpjūtis 24, 2019
   
Tekstas

L. Donskis Nobelio taikos premiją siūlo skirti M. Džemiliovui

Europos Parlamento narys Leonidas Donskis 2011-ųjų Nobelio taikos premiją siūlo skirti buvusiam sovietų disidentui, ilgamečiam žmogaus teisių gynėjui, Krymo totorių Medžliso (parlamento) pirmininkui Mustafai Džemiliovui. L. Donskis tapo pasaulinės nepripažintas, okupuotas teritorijas, tautas bei mažumas ginančios nevyriausybinės organizacijos UNPO (Unrepresented Nations and Peoples Organization) įsteigto M. Džemiliovo palaikymo komiteto vienu iš pirmininkų.

„Mustafa Džemiliovas yra unikalus žmogaus teisių gynėjas tuo, kad visada pripažino tik taikią ir nesmurtinę kovą už savo tautos teisę grįžti į Krymą - Krymo totorių istorinę tėvynę, iš kurios Stalino įsakymu jie buvo ištremti į Vidurio Aziją. Mūsų laikais, kai smurtas siekiant politinių tikslų yra vis dažniau teisinamas, Mustafos Džemiliovo ir Krymo totorių taiki ir civilizuota kova už teisę gyventi savo tėvynėje ir garantuoti savo kalbos bei kultūros išlikimą, iškyla kaip svarbi, gal net lemtinga alternatyva brutaliai ir smurtinei neapykantos politikai, neretai skambiai prisistatančiai kaip kova už laisvę“, - apie Mustafos Džemiliovo veiklą sako Leonidas Donskis.

UNPO iniciatyva įsteigtas komitetas, kurio pirmininkais paskirti L. Donskis, EP vice-pirmininkas Làszlo Tőkés bei UNPO generalinis sekretorius Marino Busdachin, Norvegijos Nobelio komitetui, kuris atsakingas už nominantų peržiūrą, pateikė M. Džemiliovo kandidatūrą 2011 Nobelio taikos premijai laimėti. Komiteto užduotis taip pat yra skleisti informaciją apie M. Džemiliovo ilgametę veiklą kovojant už žmogaus teises bei Krymo totorių pasirinkimą patiems daryti sprendimus dėl savo politinės ateities, puoselėti socialines ir kultūrines laisves.

M. Džemiliovo nominavimo iniciatorių įsitikinimu, šios kandidatūros pretendavimas Nobelio taikos premijai laimėti padės Krymo totoriams bei kitoms tautinėms mažumoms siekti didesnio tarptautinio dėmesio jų teisėtiems reikalavimams ir patirtoms skriaudoms bei ragina visas vietines, nacionalines bei tarptautines institucijas palaikyti M. Džemiliovo, kurio asmenybę galima vadinti žmogaus orumo bei taikos simboliu, kandidatūrą.

Norvegijos Nobelio komitetas, kuriam kandidatūras pateikti buvo galima iki vasario 1 dienos, po svarstymų sudarys galutinį nominantų sąrašą bei išrinks vienintelį laimėtoją. Nobelio taikos premija, kaip įprasta, bus įteikta Osle A. Nobelio mirties dieną – gruodžio 10-ąją. 

Leonidas Donskis, bendradarbiaudamas su UNPO, M. Džemiliovo veiklą remia jau ne pirmą kartą. Praėjusį pavasarį europarlamentaro iniciatyva EP Briuselyje buvo surengti M. Džemiliovo vieši klausymai, kuriuose  šiam Krymo totorių aktyvistui buvo sudaryta galimybė apie savo situaciją prabilti tarptautinėje aplinkoje, atkreipti EP ir kitų ES institucijų dėmesį į Krymo totorių etninės grupės,  kurią sudaro apie 260 tūkstančių žmonių, gyvenančių Krymo pusiasalyje, problemas.

1944 m. gegužę Stalino įsakymu Krymo totoriai masiškai buvo deportuoti į Uzbekistaną, Kazachstaną, Tadžikistaną ir kitas atokiausias Sovietų Sąjungos vietoves. Grįžti į tėvynę Krymo totoriams nebuvo leista nei po Stalino mirties, nei chruščiovinio atšilimo laikas. Tokį leidimą jie gavo tik 1989 metais. Krymui tapus sudėtine nepriklausomos Ukrainos dalimi, namo grįžo daugiau nei 250 tūkstančių Krymo totorių, tačiau jų padėtis Ukrainoje tebėra išties sudėtinga ne vienu aspektu.

Anot M. Džemiliovo, iki šiol Ukrainos valstybinė politika nėra palanki Krymo totoriams – nėra aiškių grįžimo į šalį procedūrų, egzistuoja stiprūs trukdžiai. „Kryme totorių niekas nelaukia, jų etninis išskirtinumas, religija, pagaliau, gyvenimo būdas tapo rakštimi tiek rusams, tiek ukrainiečiams“, - sako Mustafa Džemiliovas.

Didelį susirūpinimą kelia ir totorių kalbos bei kultūros išsaugojimo klausimas. Per dvi dešimtis Ukrainos nepriklausomybės metų Kryme įsteigta vos 15 mokyklų, kur vaikai gali mokytis gimtąja totorių kalba. Taigi pusę amžiaus negalėję skaityti ir rašyti savąją kalba, totoriai ir dabar išgyvena situaciją, kai net devyni iš dešimties jų vaikų priversti mokytis rusiškose mokyklose.

Anot M. Džemiliovo, didelė priešprieša tarp Krymo totorių ir Kryme didžiąją gyventojų dalį sudarančių rusų nulemta ideologinių skirtumų – totoriai save identifikuoja provakariečiais, o Krymo rusai savo ateitį sieja su Rusija.
 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt