Sekmadienis, Rugpjūtis 18, 2019
   
Tekstas

Ar Lietuvoje pakanka demokratijos įrankių žmogui ginti savo teises?

Žmogaus teisių ekspertai tvirtina, kad geriausiai suprantame ir giname ekonomines teises ir teises darbe. O jei mąstytume plačiau ir pasinaudotume demokratijos mums suteiktais įrankiais ginti savo teises. Kokios tai teisės būtų? Štai, šią savaitę spaudoje pasirodė žinia apie maištą Šiaulių universitete. Gal tai tik skambi spaudos antraštė, gal perdėtas aktoriaus – reagavimas, tačiau ir puikus nesusitaikėliškumo pavyzdys. Tiesa, gal ir ilgai lauktas, bet galiausiai išdrįstas.

Liberalų diskusijoje dvi viena kitą papildančios nuomonės. Savo mintis dėsto Teisingumo ministro patarėjas liberalas Tomas Baranovas ir Klaipėdos rajono skyriaus narė, Šiaulių universiteto magistrantė Rita Gudinaitė-Špokauskienė.


T. Baranovas. Lietuvos Konstitucija įtvirtina galimybę mums naudotis įvairiomis teisėmis ir laisvėmis – nuosavybės ir būsto neliečiamumu, minties, tikėjimo ir sąžinės laisve, judėjimo, susirinkimų laisve, teise kritikuoti valdžią, ir daugeliu kitų. Svarbu nepamiršti, kad tai tik galimybė, o ar ja pasinaudosime, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

Kaip galime apginti savo teises? Jeigu jaučiamės teisūs ir manome, kad pažeistos mūsų ar kitų  žmonių teisės, nebijokime ir drąsiai reiškime savo poziciją. Puikus pavyzdys - Šiaulių universiteto dėstytojas, protestavęs prieš kenksmingas sąlygas studentams ir nekokybišką studijų programą, ir visi dėstytoją parėmę studentai.

Jeigu apsiginti geruoju nepavyksta, galima kreiptis į teismą, bet dėl didelio teismų darbo krūvio teisminė teisių gynybą gali gan ilgai užtrukti. Dėl valstybės institucijų veiksmų (o ypač neveikimo) greitesnę pagalbą turėtų suteikti administracinių ginčų komisijos.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, veikia nemažai neteisminių institucijų, į kurias galima kreiptis dėl žmogaus teisių pažeidimo. Tai Seimo kontrolieriai, Lygių galimybių kontrolierius, Vaiko teisių kontrolierius, Žurnalistų etikos inspektorius. Deja, kažkas šioje sistemoje nesuveikia, nes net keturi penktadaliai žmonių, maniusių, kad jų teisės buvo pažeistos, dėl to nesikreipė į jokias institucijas. Neturime Nacionalinės žmogaus teisių institucijos, kuri būtų autoritetinga, plačiai visuomenėje žinoma ir kelianti pasitikėjimą. Kad tokia institucija atsirastų, net nebūtina steigti naujos įstaigos – pakanka pertvarkyti esamas pagal pasiteisinusius tarptautinius standartus.

Tačiau jokios teismų ar institucijų pertvarkos nepadės, jei patys nebūsime pasirengę ginti savo teisių kaip laisvi laisvos valstybės piliečiai, savo šalies ir savo likimo šeimininkai.


R. Gudinaitė-Špokauskienė. Net neabejoju, kad mūsų šalyje pakanka demokratijos įrankių norint apginti žmogaus teises. Kartu kyla klausimai – ar žmogus yra nusiteikęs jais pasinaudoti, jei išties susiduriama su nelygybe ir ar jis visada gali laimėti prieš neteisybę?.. Taip, nelygybė yra ir ji gaji visose plotmėse. Senolė, nesumokėjusi už kavą parduotuvėje gauna nuobaudą, nors apsauginiams iškart pasiūlo susimokėti, tuo tarpu pardavėjai, atidavusiai per mažai grąžos tegalime atlaidžiai šyptelti. Taigi, kalbėdami apie demokratiją  ir jos įrankius ginant orumą, pirmiausia turėtume kalbėti ir apie sveikai pilietinei visuomenei būdingus požymius – žmogiškumą ir empatiją, kurie galėtų pakeisti iki gyvo kaulo įgrisusį visuotinį nervingumą...

Įsisąmoninus Džono Loko prigimtinės lygybės sampratą – kad žmonijoje nėra aukščiausio ir svarbiausio žmogaus nei esi pats – ateis metas ne tik sąmoningai pilietinei visuomenei, bet ir tokiai piliečių kartai, kuri nesvarstydama gins savo teises, ne tik ir ne tiek Strasbūro teisme, kiek efektyviai naudodamasi savo balso teise ir kitais turimais demokratijos įrankiais.

Ne tik valdžios, bet ir viso ko pagrindas yra pilietiškumas, paremtas sutarimu ir žmogiškumu. Nors ir labai nežymiai, bet demokratijos ledai juda ir ten, kur žmogus mokomas mąstyti. Pastarųjų dienų įvykis Šiaulių universitete, privertė ne vieną aiktelėti iš nuostabos – menų fakulteto dėstytojas ir krūva studentų pareiškė nebeketinantys tęsti studijų, jei nebus atžvelgta į jų reikalavimus. Esu įsitikinusi, kad tokia situacija yra pozityvi – studentai jaučia galį reikšti savo nuomonę ir protestuoja, nes nori geresnių sąlygų ir nori mokytis. Antra vertus – šiandieninė Alma mater išgyvena ne pačius geriausius laikus ir ne paslaptis, kad didžiausia krizė nėra pinigais remta. Dalis dėstytojų yra pasišventę savo darbui ir mokslo krypčiai, kita dalis – nereiklūs studijoms, greito rezultato ir garbės besivaikantys „mokslininkai“.

Tikiu, kad protestų, reikalaujančių išgirsti, atsiras visuose universitetuose (ir ne tik juose). Įstatymai reikalingi mums visiems, o ne tiems, kurie juos kuria – ar nevertėtų pradėti pilietiškumo pamoką nuo konstitucijos ir žinių apie mums suteiktas teises.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt