Trečiadienis, Rugpjūtis 21, 2019
   
Tekstas

EP sesija: branduolinės saugos klausimu – lietuvių vienybė ir frakcijų nesutarimai

Nors Europos Parlamento plenarinių posėdžių darbotvarkė planuojama keletą mėnesių ar net metus į priekį, iš anksto balandžio mėnesio sesijoje numatytų klausimų eigą smarkiai koregavo kovą Japoniją sukrėtusi tragedija. Reikšdami užuojautą japonų tautai, europarlamentarai planavo specialia rezoliucija išreikšti poziciją dėl branduolinės saugos, tačiau taip ir nepasiekė vieningos pozicijos. Tuo tarpu Leonidas Donskis ir kiti europarlamentarai iš Lietuvos suvienijo pastangas rezoliucijoje atkreipti deramą dėmesį ir į ES kaimynystėje planuojamas atomines elektrines.

Be atominės saugos klausimų europarlamentarai vakar pasibaigusioje sesijoje taip pat svarstė, kaip tobulinti bendrąją ES rinką, įvertino kandidačių tapti ES narėmis Islandijos bei Makedonijos pažangą, Europos partnerystės programą, sprendė migracijos bei romų integracijos problemas, atkreipė dėmesį į aktualiausius žmogaus teisių pažeidimus pasaulyje.

(Ne)vieningos pozicijos

Ketvirtadienį Europos Parlamento plenarinei sesijai buvo pateikta rezoliucija dėl branduolinės saugos. Visgi europarlamentarai Europos socialistų (S&D), Žaliųjų, Europos konservatorių ir reformistų (ECR) bei Europos vieningųjų kairiųjų (GUE-NGL) frakcijų balsų dauguma balsavo prieš rezoliuciją, pagrinde nesutardami dėl to, ar planuojami ES branduolinių įrenginių patvarumo testai turėtų būti privalomi, taip pat dėl siūlymo paskelbti moratoriumą naujiems branduolinės energetikos projektams.

Nors atmesta rezoliucija visų pirma buvo orientuota į ES esančių branduolinių jėgainių saugumą, europarlamentaras Leonidas Donskis, kuris buvo vienas iš rezoliucijos iniciatorių nuo savo frakcijos Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) kartu su kitais Lietuvos europarlamentarais dėjo dideles pastangas, kad joje deramas dėmesys būtų atkreiptas ir į šalia ES sienų  – visų pirma, Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje – statomas ar planuojamas naujas atomines elektrines. Beje, ALDE kartu su Europos liaudies (EPP) bei Laisvės ir demokratijos Europos (EFD) frakcijomis palaikė ir visą rezoliucijos tekstą.

„Apgailestauju, kad nesutarimai kitais rezoliucijoje keliamais klausimais bei nenoras ieškoti kompromiso sutrukdė EP priimti dokumentą, nevienareikšmiškai raginantį rūpintis branduoline sauga ne tik ES viduje, bet ir už jos ribų. Juk katastrofos atveju branduolinio užterštumo nesustabdys nei valstybių sienos, nei politiniai susitarimai“, - sako Leonidas Donskis.

Į ALDE rezoliucijos tekstą bei jungtinį rezoliucijos projektą, kuris buvo pateiktas balsavimui, po intensyvaus darbo ir diskusijų buvo įtraukti Leonido Donskio pasiūlymai, kuriuose pabrėžiama, kad tobulinant naujus branduolinius projektus Baltarusijoje ir Kaliningrade yra didelių su branduoliniu saugumu susijusių problemų, kurios aktualios ne tik valstybėms narėms, kurios tiesiogiai ribojasi su Baltarusija ir Kaliningrado regionu, bet ir visai Europai, tad ES turi veikti kartu, vadovaujantis solidarumo principu. Be to, 2010 m. liepą priimtoje EP rezoliucijoje dėl Baltijos jūros strategijos jau buvo teigta, kad atsižvelgiant į numatytą branduolinės energetikos plėtrą Baltijos jūros regione, ES šalys turi laikytis griežčiausių saugos ir aplinkos apsaugos standartų, o Europos Komisija turi stebėti ir kontroliuoti, ar kaimyninėse šalyse, ypač tose, kuriose šalia išorinių ES sienų ketinama statyti branduolines elektrines, laikomasi tokio pat požiūrio ir tarptautinių konvencijų.

L. Donskio pasiūlymu rezoliucijos projekte Europos Komisija raginama, bendradarbiaujant su TATENA, vykdyti konstruktyvų spaudimą Baltarusijai ir Rusijai raginant jas priimti tarptautinius saugos standartus ir bendradarbiauti su tarptautiniais ekspertais visuose branduolinių jėgainių ruošimo, statybos ir darbo etapuose.

Nepaisant nesutarimų tarp frakcijų ir jų pasekoje atmesto viso rezoliucijos teksto, šis balsavimas buvo bendro Lietuvos europarlamentarų darbo ir vienybės Lietuvai aktualiu klausimu pavyzdys – devyni iš dvylikos Lietuvos atstovų palaikė rezoliuciją, o Lietuvos socialdemokratai balsavo už nepaisant priešingų jų frakcijos S&D pozicijų. Prieš rezoliuciją balsavo tik Valdemar Tomaševski bei Laima Andrikienė, o Viktor Uspaskich susilaikė.

„Tai ne pirmas kartas, kai Europos Parlamente bandau atkreipti dėmesį į šią Lietuvai itin pavojingą situaciją. Praėjusiais metais inicijavau rašytinį pareiškimą dėl jėgainės Baltarusijoje, tačiau tuomet ji didelio kolegų palaikymo nesulaukė. Vylėmės, kad tragedija Fukušimoje privers įvertinti Rusijos ir Baltarusijos planų grėsmę ne tik Lietuvai ir kitoms su šiomis šalimis besiribojančioms ES narėms, bet ir visai Europai. Tai skatina ir toliau išnaudoti visas europarlamentaro turimas priemones sprendžiant šį klausimą – jau artimiausiu metu drauge su kitais Lietuvos europarlamentarais ketinu pakartotinai teikti rašytinį pareiškimą dėl atominių jėgainių ES ir Lietuvos pašonėje, taip pat užduoti klausimą Europos Komisijai“, - sako Leonidas Donskis.

EP siekia veiksmingos migracijos politikos

Antradienį europarlamentarai patvirtino EP Užsienio reikalų komiteto parengtą pranešimą dėl migracijos srautų, į kuri buvo įtraukti ir Leonido Donskio, kaip savo frakcijos ALDE šešėlinio pranešėjo rengiant Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę dėl šio dokumento, pasiūlymai.

Šį pranešimą Europos Parlamentas parengė savo iniciatyva, skatindamas ES nustatyti aiškią ir veiksmingą migracijos srautų politiką, reaguojant į migracijos reiškinius, paremtus labai dideliais vystimosi lygių, demokratinių institucijų kokybės, pagarbos žmogaus teisėms bei demografinės struktūros skirtumais tarp ES valstybių narių ir kai kurių kaimyninių šalių. Į pranešimą yra įtrauktas L. Donskio pasiūlymas kuriant ir vykdant imigracijos politiką laikytis balanso principo – t.y. ne tik skatinti legalią imigraciją į ES, bet ir atsižvelgti į tai, kiek ES yra pajėgi priimti ir sėkmingai integruoti imigrantus.

Taip pat L. Donskio siūlymu dokumente atskiras dėmesys atkreipiamas į kai kuriose ES šalyse veikiančius reabilitacijos centrus kankinimų aukoms, kurie atlieka sėkmingą vaidmenį integruojant į ES šalių visuomenę savo šalyse represijas bei kankinimus patyrusius pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus, –  tokių centrų specifiškumas reikalauja nustatyti atskirus finansavimo šaltinius ES mastu, nepaliekant jų vien atskirų šalių narių kompetencijai.

Tibetiečių siekiams išsirinkti naują lyderį –  trukdžiai

Ketvirtadienį europarlamentarai priėmė tris rezoliucijas skubos tvarka, kurios tradiciškai skiriamos atkeipti dėmesį į aktualiausius žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimus pasaulyje. Vieną iš šių rezoliucijų kartu su kolegomis inicijavo ir Žmogaus teisių pakomitetyje savo frakcijos ALDE koordinatoriumi dirbantis Leonidas Donskis.

Rezoliucijoje dėl draudimo išrinkti Tibeto vyriausybę tremtyje Nepale atkreipiamas dėmesys į tai, kad Dalai Lamai nusprendus atsisakyti politinių pareigų, o tibetiečiams visame pasaulyje kovo 20 dieną renkant naują Tibeto vyriausybės tremtyje vadovą, dėl Kinijos vyriausybės sprendimo tūkstančiams Nepale gyvenančių tibetiečių nebuvo leista balsuoti.

Rezoliucijoje, kurioje Nepalo vyriausybė kritikuojama dėl tibetiečių saviraiškos, susirinkimų ir asociacijos laisvių pažeidimų, L. Donskio siūlymu akcentuojama taikių demokratinių rinkimų svarba stiprinant ir išsaugant tibetiečių tapatybę tiek Tibeto teritorijoje, tiek už jos ribų. Beje, vienas iš trijų kandidatų užimti Tibeto vyriausybės tremtyje ministro pirmininko postą yra Dalai Lamos atstovas ES ir Vakarų Europai Tashi Wangdi, su kuriuo L. Donskis praėjusį rudenį buvo susitikęs Europos Parlamente Briuselyje. 
 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt