Pirmadienis, Rugsėjis 23, 2019
   
Tekstas

Liberal diskusija: Ar dėl įvykių Japonijoje reikia peržiūrėti branduolinės energijos strategiją Lietuvoje?

Žiniasklaida mirga nuo pranešimų apie avarijos ištiktą Fukušimos jėgainę, evakuojamus iš savo namų gyventojus, nukentėjusiųjų skaičių. Ekspertai skambina pavojaus varpais: radiacija lengvai apšvitins žmones, o išplitęs jūrų vandenyse radioaktyvus vanduo ilgam laikui privers nutraukti žvejybą.

Natūralu, kad Japonijos įvykių kontekste atomo tema vėl pradėta plačiai diskutoti ir Lietuvoje, kuri lig šiol neatsisako idėjos statyti branduolinę jėgainę. Ar Lietuvai neišvengiamai reikia savo branduolinės energijos, o gal tai – grėsminga beprasmybė, kuriai apstu saugių energetikos alternatyvų? Liberalų diskusijoje dvi nuomonės. Savo mintis dėsto Liberalų sąjūdžio valdybos narys ir Liberalų sąjūdžio Užsienio reikalų ir nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Algirdas Gricius ir Varėnos skyriaus sekretorius Nikolajus Lysenkovas.


Dr. A. Gricius. Po įvykių Japonijoje (žemės drebėjimai, cunamis, 4 atominių reaktorių sunaikinimas) pasaulyje vėl pradėta kalbėti (ypač Vakarų Europoje)  apie atominės energetikos laidotuves. Manau, kad tokios prognozės yra kiek ankstyvos. Mano nuomone, vidutinės trukmės (50 – 100 metų) perspektyvoje pasaulis, o ypač kai kurie jo regionai, vargu ar išsivers be atominės energetikos. Kokia ji bus, tai jau kitas klausimas. Svarbiausias klausimas, be abejonės, visada išliks -  tai jos saugumas.

Kokia turėtų būti Lietuvos strategija energetinio apsirūpinimo ir jo saugumo klausimu. Pirmiausia Lietuvą reikia priskirti prie šalių, kurių gamtos turtai, o tuo labiau energetiniai resursai yra gana riboti. Būkime realistai, mes neturime nei saulėtų dienų pertekliaus, nei vandeningų upių, o biokuro (sparčiai augančių medžių ar kitų degių medžiagų) gamyba ir jo naudojimo efektyvumas toli gražu nėra toks efektyvus, kaip mus bando įtikinti kai kurie verslininkai. Tuo labiau naivu tikėtis, kad tokiu būdu išgaunama energija bus pigi. Vienintelė  mūsų krašte, greta dujų ir naftos, efektyviai gaminama energija gali būti vėjo jėgainės. Tačiau ir visa tai sudėjus mums galėtų užtikrinti tik 15 – 20 proc. mūsų energetinių poreikių nelabai tolimoje ateityje.

Mums lieka gana nedidelis pasirinkimas: arba ją pirkti iš patikimų tiekėjų (tiesa, tam reikia nemažų pinigų, o ateityje jos kaina tik didės) arba bandyti, jei tai įmanoma, su protingomis investicijomis ir mažesniais kaštais pasigaminti patiems. Čia mes vėl grįžtame prie atominės energetikos. Jei tikėti Rusijos ir Baltarusijos atominės energetikos plėtros planais, o jie bent jau 50 proc. gali realiai būti įvykdyti, mums vis tiek teks gyventi atominių elektrinių apsuptyje. Tai gal pagalvokime ir apie savo (žinoma jei tai ekonomiškai bus naudinga) saugios atominės energetikos ateitį.

Paskutinė mintis, kurią norisi išsakyti ir su kuria, mano nuomone, turėtų sutikti dauguma šio komentaro skaitytojų, būtų tokia. Norint įsigyti pigiau bet kokią prekę ar paslaugą, tame tarpe ir naudojamą energiją, reikia turėti pasirinkimo alternatyvą. Deja, mes energetikos srityje tokių galimybių neturime. Tikėti vien tik verslininkų ar bankininkų (tame tarpe ir politikų) prognozėmis ir pažadais, kaip rodo liūdnoka ypač mūsų, ir ne tik mūsų, patirtis, yra rizikinga. Geriausia vadovautis tikrai nepriklausomų ekspertų nuomone ir sveiku protu.


N. Lysenkovas. Vis dar prisimenant Černobylio bei stebint naujausius Fakušimos jėgainės avarijos padarinius, vienareikšmiškai teigti, kad Lietuvai reikalinga/nereikalinga atominė elektrinė nedrįstu, tačiau nemanau, kad be jos galime išsiversti. Visi puikiai žinome kokie kaimynai mus supa. Ko galima iš jų tikėtis akivaizdžiai demonstruoja tų pačių dujų tiekimo kainos.

Pagrindinė idėja – neabejotinai nacionalinis saugumas, kuris tampriai susijęs su energetine nepriklausomybe. Vadinasi neišvengiamai turime plėtoti energetikos sektorių. Tačiau valstybė privalo užtikrinti piliečių saugą „šviežiausių“ įvykių kontekste, bei svarstyti galimybę mažiausiomis sąnaudomis išgauti didžiausią saugumą piliečiams bei ekonominę naudą. Užsibrėžtasis pagrindinis tikslas nesuteikia teisės jo siekti bet kokia kaina, užsimerkti ir nevertinti naujausių Japonijos įvykių padarinių.

Jau ne kartą esu skaitęs apie „mažojo modulinio branduolinio reaktoriaus“ projektą. Manau, kad gerokai pigesnis ir saugesnis jų diegimas neįpareigoja koncentruotis (prisirišti) tik ties pasirinktąja vietove. Ženkliai mažesni statybų kaštai bei terminai paspartina pagrindinės siekiamybės įgyvendinimą, sudaro realias prielaidas atsirasti „dempinginiam konkurentui“ šilumos tiekimo įmonėms.

Reziumuodamas sakau, kad Lietuva turi puikią progą ir galimybę ženkliai mažesne finansine našta užtikrintididesnę saugą, spartesnį atsiperkamumą, racionalesnį lėšų panaudojimą, laisvesnį namų ūkio biudžetą.


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt