Trečiadienis, Lapkritis 20, 2019
   
Tekstas

A. Lydeka. Viešasis interesas ir žmogaus teisės

Įvairių  mokslų sričių teoretikai viešojo intereso (angl. public interest) sąvoką aptarinėja ne vieną šimtmetį, yra sukurta daugybė šios sąvokos interpretacijų. Politologijoje pripažįstama, kad viešasis interesas – tai bendras visuomenės narių interesas. Filosofijoje pagrindinis dėmesys skiriamas žodžio „interesas“ reikšmei išaiškinti: pripažįstama, kad interesas (lot. dalyvauti) – tai vertė, vertybė, tai kas reikšminga visuomenei.  Sociologai pažymi, kad viešojo intereso koncepcija orientuoja į idealų valstybės institucijų veiklos  standartą arba siejama su daugumos nustatytomis taisyklėmis. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad viešasis interesas yra kintantis ir neįmanoma a priori (lot. iš pat pradžių) nustatyti visų situacijų, kada viešasis  interesas gali būti pažeistas.

Analizuojant  visas galimas viešojo intereso sąvokos interpretacijas, išryškėja vienas bendras bruožas – viešasis interesas visada susijęs su bendru gėriu, tai reiškia su kiekvieno visuomenės nario gerove ir saugumo jausmu. Užtikrintas viešasis interesas garantuoja tam tikras asmens teises ir laisves. Todėl valstybės konstitucinė  priedermė – garantuoti viešąjį interesą, kaip prielaidą visuomenės darnai ir asmens teisių apsaugai. Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir jų gynimas yra vieni svarbiausių valstybės ir visuomenės uždavinių. Tai reiškia, kad viešasis interesas reikalauja šalinti bet kokius šių žmogaus ir visuomenės vertybių pažeidimus.“.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl viešojo intereso sampratos, pabrėždamas, kad viešasis interesas išreiškia pamatines visuomenės vertybes, tarp jų ir asmens teises ir laisves. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija: visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės teisės viešpatavimas ir kita.“. Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžties, todėl teismas kiekvieną kartą turi ad hoc (lot. šiuo atveju) viešojo intereso buvimo faktą.

Demokratinei visuomenei būdinga  įvairovė, todėl pareigūnams ir institucijoms, užtikrinantiems viešojo intereso apsaugą, tenka sudėtingas uždavinys suderinti skirtingas reikmes ir atpažinti bendrus gėrius, svarbius visai visuomenei. Nežiūrint į tai, kad visuomenės interesas siejamas su kiekvieno asmens teisėmis ir laisvėmis, tačiau gali kilti situacijų, kai visuomenės poreikiai gali susikirsti su konkretaus asmens teisėmis ir laisvėmis. Pilietinė visuomenė, siekdama bendro gėrio, aktyviai domisi viešojo intereso apsauga ir dažnai reiškia kritinę nuomonę, kad viešasis interesas nepakankamai ginamas vartotojų teisių, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo, kultūros paveldo apsaugos, asmens duomenų teisinės apsaugos ir kitose srityse, todėl keliamos iniciatyvos spręsti viešojo intereso gynimo instituto teisinio reglamentavimo problemas: siūloma įstatyme įtvirtinti viešojo intereso sąvokos apibrėžtį, sukonkretinti viešojo intereso gynimo sritis, taip pat aptariamas poreikis aiškiau nustatyti  institucijų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą, teises ir pareigas bei šių institucijų santykį su prokuratūra viešojo intereso gynimo srityje. Taip pat keliamas klausimas dėl Orhuso konvencijos, kuri ratifikuota Lietuvoje 2001 m.,  nepakankamo įgyvendinimo.  Ši konvencija numato visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais.

Tačiau yra ir kita nuomonė – kad teisinis reglamentavimas yra pakankamas. Viešojo intereso ribos nėra statiškos. Reikmės, kurios vienu visuomenės ir valstybės raidos etapu galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitu – su visuomenės poreikių samprata gerokai prasilenkti. Būtina užtikrinti teisingą įvairių visuomenės poreikių pusiausvyrą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi nustatyti, ar byloje ginamas interesas pripažintinas viešuoju. Universalios apibrėžtys, nustatančios viešojo intereso sampratą, susiaurintų teismų galimybes įvertinti kintančius visuomenės poreikius.

Apžvelgus, kaip kitose Europos valstybėse suprantama viešojo intereso sąvoka, kokiu teisės aktų kontekstu ji vartojama, kaip suprantamas viešojo intereso gynimo procesas, galima būtų konstatuoti, kad Europos valstybėse vartojant viešojo intereso sąvoką, nesistengiama nustatyti norminių jos apibrėžčių, sąvokos aiškinimas tradiciškai paliekamas teismų praktikai.

Šiandien suvokiame visuomenės norą, kad viešasis interesas būtų ginamas daug veiksmingiau, tačiau, akivaizdu, nerandame tos stebuklingos formulės, kuri visais atvejais užtikrintų visuomenės gerą savijautą ir leistų išvengti skirtingų visuomenės grupių poreikių susipriešinimo. Tačiau nuolatinės diskusijos tarp mokslo, pilietinės visuomenės ir praktikų – viena pagrindinių prielaidų rasti bendrus vardiklius, būtinus visuomenės gerovei plėtoti. 
 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt