Trečiadienis, Lapkritis 20, 2019
   
Tekstas

Dr. A. Gricius. Už ką balsavome ir ką išrinkome?

Nemaža dalis rinkėjų, tikriausiai, balsavo už tai, kad Vilnių valdytų sąžiningi, energingi, turintys naujų idėjų žmonės, kurie tinkamai atstovautų jų interesus ir užtikrintų geresnį gyvenimą. Bet ar jų buvo dauguma? Pirmiausia, turbūt galima teigti, kad už Lenkų rinkimų akciją (ypač), už konservatorius–krikdemus ir socialdemokratus balsavo jų tradiciniai rinkėjai nepriklausomai nuo to, kas buvo rašoma jų rinkimų programose. Iš esmės dauguma programų buvo panašios. Tie patys pažadai: pagerinti, padidinti, sumažinti, geriau bendrauti su miesto visuomeninėmis struktūromis ir pan. Gal kiek skyrėsi A. Zuoko koalicijos abejotini pažadai dar šiemet 20 proc. sumažinti šilumos kainas, padidinti vilniečių atlyginimus iki 6000 litų, įkurti efektingai veikiančią Vilniaus aviakompaniją (tiesa, panašią jau turėjome „fly LAL“) ir t. t. ir liberalų programose įrašyti privačios iniciatyvos skatinimo ir konkurencingos rinkos Vilniaus mieste sukūrimo planai.

Mano nuomone, rinkėjai kurie balsavo už Darbo partijos (V. Uspaskich), Naujosios sąjungos A. Paulauskas), Tvarkos ir teisingumo (J. Imbrasas), Socialistinio liaudies fronto (A.Paleckis), Krikščionių partijos (M. Laurinkus), Lietuvos liaudies partijos (K. Prunskienė), ir net A. Zuoko koalicijos sąrašus praktiškai nieko nežinojo ir net nebuvo girdėję apie 90 proc. sąrašuose esančių kandidatų visuomeninę ar politinę veiklą. Todėl didelė dalis atėjusių prie urnų rinkėjų balsavo gal prisimindami atskirus rinkimų kampanijos (kuri kaip niekad buvo blanki) fragmentus, pasitarę su kaimynais ar pažįstamais, o pagrindinai - už rinkiminių sąrašų lyderius, daugelis kurių net negalvojo dirbti savivaldybėje. Tam tikra prasme drįsčiau teigti, kad tai buvo savotiškas, neoficialus tiesioginių mero rinkimų pirmasis turas.

Kalbant apie rinkimų rezultatus, įvertinant praėjusios kadencijos savivaldybės tarybos veiklos rezultatus, jie nebuvo per daug netikėti. Jų negalima palyginti su V. Šustausko tapimu Kauno meru prieš gerą dešimtmetį. Gal kiek stebina Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų ir Socialdemokratų, kurie pastaruosius du metus realiai valdė Vilnių, (prisimenant ir mero V. Navicko istoriją) gautas nemažas mandatų skaičius. Lenkų rinkimų akcijos (prijungus dar 2 Rusų sąjungos narius)  11 mandatų neturėtų stebinti Vilniaus rinkėjų įvertinant jos rinkimų kampanijos (mokyklos, mokytojai, tėvų susirinkimai) specifiką. Tvarkos ir teisingumo partija, taip pat nelabai sėkmingai atstovavusi pirmuosius 2 praėjusios kadencijos metus, įsivėlusi į įvairius korupcijos skandalus, turėtų dėkoti pagrindinai savo lyderiui R. Paksui už gautus 5 mandatus savivaldybėje.

Vakarų Europoje, kaip ir Lietuvoje, kai kurių regionų ar miestų savivaldose pasitaiko, kad valdančiąsias koalicijas sudaro net skirtingas ideologijas (gal tiksliau vertybes) ir ekonomines programas pripažįstančios partijos. Tokių pavyzdžių mes turime ir Lietuvoje mažesnėse savivaldybėse ir kai kuriuose miestuose. Tačiau sostinėje Vilniuje situacija turėtų būti kitokia. Juk čia susikerta ne tik partijų programos ir ideologinės vertybės, bet ir partijų lyderių skirtingi interesai. Šiuo metu susiformavusi vieno balso persvarą turinti gana trapi koalicinė dauguma, vadovaujama A. Zuoko, vilniečiams žada nenuobodžią politinį ir ekonominį gyvenimą. Reikia įvertinti, kad A. Kubilius (nepamirškime V. Landsbergio), V. Uspaskich, A. Butkevičius V. Tomaševskis, R. Paksas ir A. Zuokas –  politiniai lyderiai, kurie ženkliai įtakos vilniečių gyvenimą artimiausius 4 metus. Mano nuomone, daug kas priklausys nuo V. Uspaskich ir A. Zuoko sugyvenimo šioje koalicijoje. Pagyvensim – pamatysim. Tikiuosi, ilgai laukti nereikės.

Dr. Algirdas Gricius 
LRLS Valdybos narys

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt