Pirmadienis, Spalis 21, 2019
   
Tekstas

Galutinį sprendimą dėl asmenvardžių rašybos priims Lietuvos teismas arba įstatymų leidėjai

Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo teismas (ESTT) paskelbė sprendimą byloje Runevič-Vardyn, kuriuo pasisakė, kad Lietuvoje galiojanti asmenvardžių rašybos tvarka nepažeidžia ES teisės, tačiau galutinį sprendimą dėl asmenvardžių rašymo naudojant ne lietuviškus rašmenis dokumentuose priims nacionalinis teismas arba įstatymų leidėjai.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas, pagal kurį gali būti atsisakoma  rašyti asmens vardą ar pavardę su  lietuvių kalboje nenaudojamais lotyniškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei, su sąlyga, kad toks atsisakymas šiems ES valstybių narių piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Ar toks atsisakymas yra būtinas siekiant užtikrinti nacionaliniais teisės aktais ginamus interesus ir ar yra proporcingas toliau spręs Lietuvos teismai ir įstatymų leidėjai.

Tokį sprendimą ESTT priėmė įvertinęs tai, kad Lietuvos pasirinktas pavardžių rašymo reglamentavimas gali pažeisti Europos Sąjungos piliečių laisvę judėti ir apsigyventi visoje ES teritorijoje, o taip pat gali diskriminuoti tokius asmenis.

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, Lietuva Teisme atstovavo poziciją, kad piliečių asmenvardžių rašybos taisyklės yra valstybių vidaus reikalas. Tiesa, tuo pat metu vidiniuose šalies debatuose Vyriausybė buvo siūliusi įtvirtinti teisę rašyti asmenvardžius ir kitais, lietuvių kalboje nenaudojamais, lotyniškais rašmenimis, tačiau Seimas pateiktus projektus atmetė.

„Džiaugiuosi, kad Lietuva sėkmingai atstovavo savo poziciją šioje sudėtingoje byloje, tačiau galutinis taškas sprendžiant šį klausimą dar nepadėtas. Įvertinęs ESTT argumentus sprendimą dar turės priimti nacionalinis teismas. Detaliai išanalizavusi šį Teismo sprendimą Vyriausybė taip pat svarstys ar teikti Seimui teisės aktų projektus. Savu ruožtu manau, kad teisę rašyti vardus ir pavardes naudojant ir kitus lotyniškus rašmenis teisės aktuose reikia įtvirtinti, nes tai svarbu mūsų piliečiams“, - sako R. Šimašius.

Į šia Teismo poziciją privalu atsižvelgti visoms valstybėms narėms.

ES TT šią teisės išaiškinimo bylą nagrinėjo Lietuvos teismo prašymu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas kreipėsi į ES Teisingumo Teismą dar 2009 m. rugsėjo 8 d. klausdamas, ar Lietuvos teisės aktuose, reglamentuojančiuose vardų ir pavardžių rašybą, įtvirtintos nuostatos nediskriminuoja asmenų dėl jų etninės kilmės ir neriboja jų teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.

Byla Teismą pasiekė po to, kai Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn gimimo liudijime vardą ir pavardę nurodyti kaip „Małgorzata Runiewicz“, o santuokos liudijime - kaip „Małgorzata Runiewicz-Wardyn“. Be to, Civilinės metrikacijos skyriaus taip pat buvo prašoma Malgožatos Runevič-Vardyn sutuoktinio Łukasz Paweł Wardyn, Lenkijos piliečio, vardus santuokos liudijime užrašyti su lenkų kalboje vartojamomis diakritinėmis modifikacijomis, t.y. - Łukasz Paweł, o ne Lukasz Pawel.

Informaciją šiuo klausimu taip pat galima rasti ministro asmeniniame blog'e, adresu: www.simasius.blogas.lt


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt