Ketvirtadienis, Rugsėjis 19, 2019
   
Tekstas

Trumpoji EP sesija Briuselyje: vartotojų teisės ir parama regionams

Dar nenurimus praėjusios Europos Parlamento sesijos Strasbūre aistroms, vakar ir šiandien europarlamentarai vėl rinkosi į plenarinių posėdžių salę – šį kartą Briuselyje. Šešis kartus per metus rengiamoje trumpojoje sesijoje EP nariai svarsto klausimus, kuriems eilinėse Strasbūro sesijose pritrūksta laiko.

Šioje trumpojoje plenarinėje sesijoje europarlamentarai pagaliau užbaigė sudėtingą Vartotojų teisių direktyvos svarstymo procesą, išreiškė savo nuomonę dėl 2012 m. Europos Sąjungos biudžeto, paskyrė naująjį Europos centrinio banko vadovą, diskutavo apie ES paramos regionams ateitį. 

Vartotojų teisėmis naudosimės plačiau

Po sunkių derybų tarp Europos Parlamento, Tarybos bei Europos Komisijos pagaliau priėjus visiems priimtiną kompromisą, balsavimu ketvirtadienį europarlamentarai patvirtino Vartotojų teisių direktyvą, kuri ne tik harmonizuos visus iki šiol Europos Sąjungoje galiojančius vartotojų teisių reguliavimo teisės aktus, bet ir apims iki šiol ES mastu nesuderintą sritį – prekybą internetu. Vartotojų teisių direktyvą dar turės patvirtinti ES šalių ministrai Taryboje, o į nacionalinių teisės aktų sistemą ši direktyva turės būti integruota per dvejus metus.

Vis didesnei daliai europiečių perkant prekes bei paslaugas internetu (2010-aisiais internetu pirko 60 % ES vartotojų), jų teisės skirtingose ES šalyse pagal konkrečioje ES valstybėje galiojančius įstatymus buvo užtikrinamos nevienodai. Kadangi prekyba internetu itin dažnai peržengia ES valstybių sienas, vartotojų teisių taikymo mechanizmas, nesuderinus jo ES mastu, tapo itin painus ir neefektyvus. Įsigaliojus naujajai Vartotojų direktyvai ši problema didžiąja dalimi bus išspręsta, o prekybininkai galės plėsti užsienio prekybą internetu, nesibaimindami neaiškaus reglamentavimo.

Nuo šiol, kiekvienas įsigijęs prekę internetu, kitu nuotolinės prekybos būdu (telefonu, iš katalogo) ar ne prekybai skirtose vietose (pavyzdžiui, iš prekybos agentų), per keturiolika dienų turės teisę persigalvoti ir grąžinti prekę. Derybose su Taryba ir Komisija Europos Parlamentas siekė, kad pardavėjas tokiu atveju apmokėtų ir prekės grąžinimo išlaidas, tačiau pastarosioms su tuo nesutikus, grąžinimo mokestį visgi turės sumokėti pirkėjas. Tačiau, ypač perkant didelių gabaritų prekes, vartotojai turės būti labai aiškiai informuojami, kiek jiems prekių atsisakymo atveju atsieis jų grąžinimas. Taip pat, jei per 30 dienų nuo užsakymo pardavėjas nepristatys prekės pirkėjui, pastarasis turės teisę jos atsisakyti. Naudinga bus ir tai, kad prekės užsakymo procese pardavėjas turės aiškiai pateikti galutinę prekės bei jos pristatymo kainą, taip pat jau pirkimo proceso pradžioje informuoti pirkėją, į kurias šalis prekė gali būti pristatyta. Ne paslaptis, kad didelė dalis pardavėjų nepristatinėja savo prekių į visas be išimties ES šalis, tačiau pirkėjas apie tai, kad į jo šalį prekė negali būti pristatyta, dažnai informuojamas jau išsirinkęs prekę ir beveik pabaigęs užsakymo procedūrą.

Naujoji direktyva įtvirtins ne tik pirkėjo teises, bet ir pareigas: pavyzdžiui, nebus galima atsisakyti pagal specialų užsakymą gaminamos prekės, o jei pirkėjas nutars atsisakyti paslaugos, pavyzdžiui – užsakius nutapyti paveikslą, jis privalės dalininkui sumokėti už jau atliktą darbo dalį.


ES pagalba regionams turi būti tęsiama

Trumpojoje plenarinėje sesijoje europarlamentarai svarstė net penkias Regioninės plėtros komiteto parengtas rezoliucijas dėl ES sanglaudos politikos – buvo ne tik įvertintas 2007-2013 m. sanglaudos programų įgyvendinimas, bet ir diskutuota, kokia turi būti ES paramos regionams strategija sekančiame finansiniame laikotarpyje.

Europos valstybių bendrijos reikšmė, kaip matyti iš visuotinių su augimu ir gyventojais susijusių prognozių, ateityje mažės. Šiandien iš 27 valstybių narių sudaryta ES sudaro dar 8 % pasaulio gyventojų, o 2050 m. sudarys tik 5 %. Jos ekonominė svarba dėl augimo ypač Kinijoje ir kitose svarbiose augančios ekonomikos šalyse nuo dabartinių 20 % sumažės iki 12 %. Kad Europos valstybių bendrija ekonominės ir politinės konkurencijos sąlygomis išsilaikytų ir kad dėl reikšmės praradimo nesumažėtų gerovė, svarbius ateities užtikrinimo klausimus ji turi spręsti labiau susitelkusi. Sanglaudos ir struktūrinei politikai būsimo konkurencingumo klausimais tenka pagrindinis vaidmuo.

Rezoliucijoje dėl ES sanglaudos politikos strategijos po 2013 m. ją parengęs Regioninės plėtros komitetas pabrėžia, kad Europos tikslų siekimas taikant decentralizuotą požiūrį ir daugiapakopio valdymo ir pasidalijamojo valdymo principą yra didelis sanglaudos politikos pranašumas. Europarlamentarų nuomone, bendrus ES struktūrinių fondų veiksmus sutelkus regiono ir vietos lygmeniu, didėtų jų pridėtinė vertė, o vietos subjektai turėtų galimybę konkrečius veiksmus pritaikyti pagal realius ekonominius ir socialinius poreikius.

Taip pat akcentuojama, kad nepaisant regioninių skirtumų mažėjimo tendencijos vis dar išlieka didelis disbalansas, todėl sanglaudos politika ir toliau turi būti sutelkiama į regionų išsivystymo skirtumų mažinimą ir visų ES regionų vystymą, nesvarbu, kokioje valstybėje narėje jie yra.

Kadangi balsavimas dėl ES sanglaudos politikos strategijos trumpojoje EP plenarinėje sesijoje buvo įrašytas paskutiniu punktu, europarlamentarams gerokai viršijus balsavimams skirtą laiką, šis klausimas perkeltas į liepos mėnesio plenarinę sesiją Strasbūre. 
 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt