Antradienis, Lapkritis 12, 2019
   
Tekstas

Liberalų diskusija: Ar Lietuvoje pakanka erdvės politiškai aktyviam jaunimui?

Neseniai Seime vyko renginys politiškai aktyviam jaunimui – Seimo simuliatorius. Tai bene pirmasis tokio pobūdžio renginys, per kurį jaunimas galėjo paragauti Seimo narių „duonos“. Seimo simuliatorius padiktavo ir šios savaitės diskusijų temą.

Su politika jaunimas susiduria jau mokykloje – vyksta klasės seniūno rinkimai, organizuojama moksleivių savivalda, renkamas mokyklos prezidentas etc. Tačiau visi tik dažnam, net ir neabejingam jaunuoliui, vien žodžiai „politika“, „politikai“ kelia „alergiją“.

Šį sykį neprašome ieškoti gilių analizių kodėl taip yra, kviečiame tiesiog pasvarstyti, ar Lietuvoje yra pakankamai erdvės reikštis aktyviam, turinčiam politinius įsitikinimus jaunimui. Ar tos erdvės pakanka partijoje? Ar „vyresnieji“ pakankamai girdi ateinančią jaunų politikų kartą?

Konstruktyviai diskusijai kviečia Seimo simuliatoriaus 2011 dalyvis, Liberalų sąjūdžio Marijampolės skyriaus narys Martynas Barkauskas bei nepriklausomos Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos pirmininkė Erika Kuročkina.


M. Barkauskas. Praeitą savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Seimo darbo simuliatorius buvo lyg šviežio oro gūsis priblėsusiose jaunimo politinėse diskusijose viešojoje erdvėje nacionaliniais klausimais. Iš esmės nesumeluosiu teigdamas, kad pasisakyti Europos Sąjungai aktualiais klausimais jaunam žmogui yra kur kas lengviau nei būti išgirstam Lietuvoje jam aktualiais klausimais. Tokią mintį keliu todėl, kad būdamas moksleivis pirmiausiai gavau galimybę išvažiuoti į Strasbūrą ir dalyvauti panašaus tipo į pastarąjį LRS simuliatorių renginyje „Euroscola“, dalyvavau Europos informacijos centro Lietuvoje organizuotuose „Europos debatuose“, kuriuose buvo mokomasi kritiškai ir neabejingai žvelgti į ES aktualius klausimus.

Gaila, bet galimybės pasisakyti mūsų šaliai aktualiais klausimais (tokiais kaip profesionalioji/privalomoji karinė tarnyba, balsavimas internetu ir t.t.) tenka sulaukti itin retai. Lietuvoje jaunimas dėmesį pradeda jausti tik tada, kai tai yra naudinga politiniams vilkams, o ypač prieš rinkimus. Tuomet dėl spaudimo iš įvairių pusių tenka pasijusti netgi ir šiek tiek hamletiškai: „Būti ar nebūti?“

Vis tik, manau, kad nesumeluosiu sakydamas, jog dažnai jauno žmogaus nuomonė laikoma nebrandžia ir nepakankamai atsakinga. Šiais metais taip pat teko dalyvauti Jaunųjų konservatorių lygos prjekte „Pilietiškumo mokykla“. Projekto mėtu priėmėme rezoliuciją savo miesto jaunimui aktualiais klausimais. Kai ją pristatėme savivaldybės tarybos posėdyje, tarybos daugumos atstovai mus pradėjo kritikuoti kaip neišmanėlius ir vaikėzus, per mažai besidominčius savo kraštui aktualiais klausimais. Atrodytų lyg kai kurie politikai mūsų problemas supranta geriau nei mes patys...

Taigi, apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad erdvės jaunų žmonių diskusijoms gal ir pakanka, nors ir norėtųsi daugiau saviraiškos galimybių Lietuvai aktualiomis temomis, tačiau tolerancijos diskusijų rezultatams bei išvadoms dažnai pritrūksta.


E. Kuročkina. Nors dideliai daliai jaunų žmonių „politika“ kelia daug neigiamų emocijų,  nemaža jų dalis nesibodi aktyviai įsitraukti į politinę veiklą – stoti  į skirtingas ideologijas atstovaujančias jaunimo organizacijas, užsiimti partine bei visuomenine veikla. Neretai būtent jaunimas yra aktyviausia visuomenės dalis, kritikuojanti vykdomos politikos kryptis ir siekianti pokyčių jos įgyvendinime. Tačiau kyla klausimas: ar Lietuvoje yra suteiktos galimybės politiškai angažuotam ir iniciatyviam jaunimui pareikšti savo poziciją, būti išgirstam, ir suprastam?

Atsakymas paprastas ir nieko nestebinantis: galimybės yra, tačiau miglotos. Visų pirma, išskirtina tai, kad egzistuoja nevyriausybinių organizacijų platforma, kurios dėka jaunimui suteikiama proga garsiai kalbėti ir būti išklausytam. Tačiau, sakydama, „išklausytam“ ir turiu omenyje galimybių miglotumą. „Išklausyti“ nereiškia „įsiklausyti“. Suprantama, kad jauni žmonės negali pasigirti metais kaupta patirtimi, tačiau neverta nuvertinti šviežių, drąsių ir ekscentriškų jaunimo pastabų, padedančių lanksčiau atliepti kintančios aplinkos dinamiką. O patirtis ateina kartu su patyrimu. Taigi, antra – patyrimas reiškia galimybes didinti žinojimą, ateinantį su atsakomybės suteikimu. Būtent šiuo aspektu ypač svarbu suteikti erdvės „jaunajai“ kartai ir pasitikėti jos sprendimais, kaip gerovės tikslais.  Džiugu matyti, kad daugelyje partijų po truputį didėja jaunų politikų balso svoris, jų skaičius atstovaujamosiose struktūrose ir vis dažniau pasirodo politinių jaunimo organizacijų pasisakymai žiniasklaidoje. Tai rodo ne ką kitą, kaip augantį lojalumą jauno žmogaus nuomonei ir, pabrėžtina – pasitikėjimą jo atžvilgiu.
Taigi, matyti, kad  erdvės politiškai aktyviam jaunimui Lietuvoje pakanka, tačiau dažnu atveju ji yra apribojimą nepasitikėjimu jauno žmogaus sugebėjimais ir kompetencija. Mėgstu sakyti, kad „pasitikėjimas yra fantastiška alternatyva“, tuo tarpu pasitikėjimas jaunimu -  puiki perspektyva.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt