Pirmadienis, Spalis 21, 2019
   
Tekstas

Liberalų diskusija. Laisvė kritikuoti: kaip neperžengti ribų?

Viena svarbiausių demokratinės valstybės piliečio teisių – galimybė laisvai reikšti savo nuomonę, net ir kritišką. Tačiau, kai demokratinėje valstybėje vieni, išvadinę teisėjus „banditais ar pedofilų gynėjais“ yra teisūs, o kitiems, išsakiusiems nuomonę – be keiksmažodžių, grasinimų, nekurstant rasinės neapykantos,gresia baudžiamoji byla, susimąstai, kur gi vis dėl to yra to laisvo žodžio ribos ir, kas dar aktualiau, kaip jų neapžengti. Šios savaitės liberalų akiratyje – laisvė kritikuoti. Liberalų sąjūdžio Žmogaus teisių ir pįlietinės visuomenės komiteto sekretorės Evelinos Gudzinskaitės tekstą „Apie laisvę kritikuoti“ skaitykite čia.

Liberalų diskusijoje mintimis dalinasi partijos Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės komiteto narė Aušra Malinauskaitė. Profesionalas įžvalgas pateikia „Žmogaus teisių stebėjimo instituto“ Teisės programų vadovė Natalija Bitiukova.


A.Malinauksaitė. „Gebėti reikšti savo nuomonę yra brandžios asmenybės vienas iš rodiklių. Galėti reikšti savo nuomonę plačiajai visuomenei yra visų pirma demokratinės, o po to ir brandžios valstybės rodiklis. Kritikuoti, kaip ir priimti kritiką – tiek teigiamą, tiek neigiamą – reikia išmokti. Riba tarp šmeižto ir tiesiog laisvos nuomonės išreiškimo yra labai aiškiai Konstitucijos ir sveiko proto apibrėžta. Kodėl Lietuvoje yra netoleruojama laisvo piliečio nuomonė? Kodėl į tokį pilietį yra žiūrima netgi su išgąsčiu arba su panieka? Ar tai vis dar neatsikratytas prieš tai buvusios santvarkos paveldas, o gal ta santvarka mūsų įvairiose institucijose ir kai kuriuose asmenyse vis dar nėra žlugusi?

Šią konkrečią (aukščiau aprašytą) situaciją, aš asmeniškai pavadinčiau piliečių dėmesio nukreipimu nuo esminių problemų. Juk norint pagauti mažas žuvytes nereikia turėti jokių išskirtinių gebėjimų. Taip policija neva parodo, kad ji dirba ir dar kaip – itin produktyviai ir efektyviai – tarpmiestiniame lygmenyje! O be to moteris neturi pinigų kokiam nors jos teisumu suinteresuotam advokatui. Tai ką reiškia kokiam nors rykliui suryti tokią bejėgę žuvelę, netgi negebančią atplaukti tuos kelis šimtus kilometrų iki teismo salės Telšiuose? Jos vardu pamokys piktosios jūros žuvys visą likusį vandenyną. Žinokite – teisėsauga yra, suras, iškapstys jus ir parodys kaip savo nuomonę ekrane (ne)dera reikšti. Ar būtų mano paranojinės mintys teisingos, jei pasakyčiau, kad tai galbūt niekas kitas kaip kažkieno nesuinteresuotumas turėti dorus, savo nuomonę turinčius ir ją reiškiančius piliečius? „Įbauginimas“ – taip vadinasi ši strategija. Jei ši istorija būtų apie kritikos išsakymą, tai baudžiamojon atsakomybėn turėtų būtų patraukta bene visa Lietuva, įskaitant ir Londone gyvenančius lietuvius.

Net neabejoju, kad bus surasti visi reikalingi teisiniai argumentai įrodantys teisėsaugos pareigūnų teisumą. Ši istorija yra tik dar vienas mūsų, švelniai tariant, nenuoseklios demokratinės sistemos pavyzdys.

Bet, visgi, šiame vandenyne šalia ryklio turi atsirasti ir banginis užtikrinantis demokratinėje valstybėje gyvenančių žmonių teisę reikšti savo nuomonę (tol kol ji nepažeidžia kito laisvės.


N. Bitiukova. „Tarptautinė žmogaus teisių teisė pripažįsta esminę saviraiškos laisvės reikšmę demokratijos užtikrinimui, dėl to įpareigoja bet kokius įsitikinimų raiškos apribojimus interpretuoti siaurai, o pačią teisę – plačiai. Siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju pritaikytas apribojimas buvo teisėtas, turi būti atsižvelgiama į tris pagrindines sąlygas: ar jis buvo įtvirtintas įstatyme, ar juo buvo siekiama teisėtų tikslų (konstitucinės santvarkos, žmogaus garbės, orumo, sveikatos ar dorovės apsaugos) bei ar jis buvo būtinas demokratinėje visuomenėje.

Būtinumo demokratinėje visuomenėje reikalavimas yra pakankamai abstraktus, dėl to jį vertinant svarbu tinkamai nustatyti asmenį į kurį buvo nukreiptas pasisakymas, pasisakymo autorių, kontekstą bei tikslą. Europos žmogaus teisių teismas laikosi pozicijos, jog viešojoje diskusijoje visuomenei svarbiu klausimu išsakyto požiūrio apribojimas beveik niekada nėra pateisinamas. Taip pat buvo ne kartą pabrėžta, jog viešojo asmens, t.y. asmens, darančio įtaką visuomenės teisėms ir pareigoms (ypatingai – politiko) kritikos ribos yra žymiai platesnės nei „eilinio“ žmogaus. Ne mažiau svarbu vertinant pasisakymą atkeipti dėmesį į tai, ko siekė autorius – prisidėti prie svarbios diskusijos ar pažeminti, sumenkinti kito žmogaus reputaciją. Pastaruoju atveju yra didesnė tikimybė, kad saviraiškos laisvės apribojimas bus pripažintas teisėtu.

Balansuojant tarp saviraiškos laisvės bei garbės ir orumo apsaugos, ypatingai kai mes kalbame apie visuomeninę reikšmę turinčias diskusijas, verta prisiminti, kad laisvo žodžio apsauga yra taikoma ne tik palankiai, neįžeidžiančiai informacijai ar idėjoms, bet taip pat ir tokiai, kuri yra nemaloni, šokiruoja ar trikdo. Juk gebėjimas išsakyti ir priimti kritiką yra atviros ir demokratinės visuomenės bruožai.“


 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt