Pirmadienis, Spalis 21, 2019
   
Tekstas

Sudaryta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos taryba

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – dešimtasis iš keturiolikos valstybinių universitetų, suformavęs naują kolegialų valdymo – tarybą. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus tarybos narius, paskelbta LMTA tarybos sudėtis. Taryba sudaryta vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, pagal kurį į valstybinių aukštųjų mokyklų valdymą įtraukiami ne tik akademinės bendruomenės, bet ir visuomenės atstovai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos taryba susideda iš 9 narių. Švietimo ir mokslo ministras kartu su LMTA senatu į tarybą paskyrė violončelininką, profesorių Davidą Geringą.

Keturi tarybos nariai patvirtinti iš visuomenės pasiūlytų kandidatų Aukštojo mokslo tarybos teikimu – tai Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas, Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis ir Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikos fondo pirmininkas Vytautas Germanavičius.

Dar keturis tarybos narius delegavo LMTA bendruomenė: studentų atstovybė pasiūlė atstovybės prezidentą Tomas Pūtį, dėstytojai ir mokslo darbuotojai – Meno istorijos ir teorijos katedros vedėją Ramunę Marcinkevičiūtę ir Muzikos fakulteto dekanę Aušrą Motuzienę, o administracija ir kiti darbuotojai – LMTA rektorių Eduardą Gabnį.

Visuomenė aktyviai dalyvauja universitetų ir kolegijų naujų tarybų formavimo procese. Paskelbus kvietimą teikti išorinius kandidatus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos tarybai, į 4 vietas buvo pasiūlyta 19 asmenų.

Aukštosios mokyklos tarybos numato strateginius kolegijos ar universiteto tikslus, renka rektorių ar kolegijos direktorių, užtikrina atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais.

Pusę aukštosios mokyklos tarybos narių skiria akademinė bendruomenė, pusę – švietimo ir mokslo ministras, dar vienas narys išrenkamas bendru sutarimu. Kandidatus į ministro skiriamus tarybų narius siūlo valstybės, verslo, mokslo, kultūros, viešojo sektoriaus įstaigos ir organizacijos, aukštųjų mokyklų senatai, alumnų asociacijos, fiziniai asmenys. Aukštojo mokslo taryba peržiūri visuomenės siūlymus ir atrenka kandidatų sąrašą ministrui tvirtinti.

2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad visos valstybinės aukštosios mokyklos iki 2011 m. pabaigos turi pakeisti valdymą – priimti naujus statutus, suformuoti tarybas, išrinkti vadovus. Keičiasi ir jų teisinis statusas – universitetai ir kolegijos iš biudžetinių tampa viešosiomis įstaigomis, šis pakeitimas jas įgalina savarankiškai disponuoti turtu.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 valstybinės aukštosios mokyklos – 14 universitetų ir 13 kolegijų. Visas pertvarkos procedūras jau yra užbaigusios 8 valstybinės aukštosios mokyklos – 5 universitetai ir 3 kolegijos. Tai Mykolo Romerio universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Šiaulių valstybinė kolegija, Žemaitijos kolegija ir Panevėžio kolegija.

Naujos tarybos suformuotos 16-oje valstybinių aukštųjų mokyklų – 10 universitetų ir 6 kolegijose. Naujus statutus turi 16 aukštųjų mokyklų – 12 universitetų, 4 kolegijos. Naujus vadovus išsirinko 10 aukštųjų mokyklų – 6 universitetai ir 4 kolegijos. Teisinį statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą yra pakeitusios 10 aukštųjų mokyklų – 7 universitetai ir 3 kolegijos.

Apie aukštųjų mokyklų tarybų formavimą ir išorinių narių rinkimą daugiau informacijos galima rasti: 
http://www.smm.lt/smt/amt/index.htm 
 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt