Pirmadienis, Lapkritis 18, 2019
   
Tekstas

Liberalų diskusija. Konfliktas su Austrija: galimas situacijos scenarijus

Nepraėjus nė parai nuo sulaikymo Austrija paleido buvusį KGB karininką M. Golovatovą į laisvę. Šis rusijos pilietis vadovavo „Alfa“ būriui, 1991 metais sausį šturmavusiam Lietuvos televizijos bokštą. Sausio 13-osios byloje jis įtariamas veikomis, kurios priskiriamos prie nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

Precedento neturinti atvejis liudija ne tik Europos Sąjungoje (ES) įsikerojantį teisinį nihilizmą, ne tik nepagarbą Lietuvai ir žudynių aukoms, bet ir gėdingą keliaklupsčiavimą prieš Rusiją. Kaip ir dera oriai valstybei Lietuva reagavo greitai ir aštriai. Buvo svarstyta net galimybė nutraukti diplomatinius santykius su Austrija.

Kaip toliau vystysis konfliktas dėl Austrijos prognozuoja Seimo narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius bei partijos Nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų komiteto pirmininkas Dr. Algirdas Gricius.


P.Auštrevičius „Tai kas įvyko su įtariamuoju sausio 13-osios byloje Rusijos piliečiu ir buvusio specialaus padalinio „Alfa“ karininku M. Golovatovu yra akivaizdus ES solidarumo ir teisingumo erdvės neveiklumo pavyzdys.

Austrijos teisingumo institucijų bendradarbiavimas su Lietuvos kolegomis neatlaiko jokios kritikos. Nepagrįsta skuba irneargumentuota pozicija rodo politinį, o ne teisinį klausimų sprendimo būdą. Lietuva yra teisi reikalaudama istorinio teisingumo ir turi tam visas reikalingas priežastis.

Nepakankamas ir nepateisinamas Austrijos atsisakymas bendradarbiauti turi būti kompensuotas pilnu ir visapusišku situacijos išsiaiškinimu. Todėl sudaryta abiejų šalių teisėsaugos institucijų darbo grupė atliks ne tik šiom dviems valstybėms, bet ir visai ES, svarbų darbą. Padarytos išvados ir galbūt teisiniai „atradimai“ turi padėti išvengti galimų bendradarbiavimo problemų ateityje.

Pastaroji istorija tik patvirtino, kad Europos Sąjungos mastu reikia atlikti solidarumo ir teisingumo testą, koks buvo atliktas bankų ir branduolinio saugumo atžvilgiu. Negalima pamiršti, kad ES prigimtis remiasi ne finansais ir energetika, o tarpusavio sutartu europinių vertybių ir solidarumo pagrindu.“


Dr. A. Gricius „Šią situaciją galima įvertinti trumpai: daug triukšmo, tačiau realių rezultatų tikėtis nereikėtų. Norint įvertinti šį gana keistą Austrijos valdžios institucijų sprendimą, pirmiausia reikėtų turėti daugiau informacijos apie mūsų teisėsaugos institucijų atliktą darbą ruošiant arešto orderį ir jo gana keistoką įteikimo datą – 2010 m. spalį. Visiškai nesuvokiama, kad Lietuvos prokuratūra arešto orderį dėl M. Golovatovo išplatino ES tik praėjus 20–iai metų po tragiškų sausio 13-osios įvykių. Gal ankščiau ir nebuvo galima, bet tai Lietuvos žmonėms turėtų paaiškinti prokuratūra.

Patikėjus, kad iš Lietuvos pusės viskas buvo padaryti juridiškai teisingai, galime prisiminti Austrijos pokario metų santykius su buvusia Tarybų sąjunga, kuri praėjus beveik 10 metų išvedė savo kariuomenę iš Austrijos ir privertė ją prisiimti neutraliuos valstybės statusą. Reikia manyti, kad Vienoje ir šiandien veikia ne viena ir ne dvi didžiųjų valstybių interesams atstovaujančios slaptos organizacijos, kurios gali ir, matyt, įtakoja Austrijos valdžios institucijų sprendimus.

Reikia nepamiršti ir gana glaudžių Austrijos ryšių su Rusijos energetikos įmonėmis bei jų galimą įtaką Austrijos vyriausybės sprendimams.

Nepaisant viso to, Austrijos vadovybė nors iš mandagumo turėjo prisilaikyti ES solidarumo principų ir ne taip greitai bei savavališkai priimti sprendimus dėl M. Golovatovo paleidimo.  Atvirai kalbant, Austrija galėjo paprasčiausiai jo nesulaikyti. 
Austrijos institucijų veiksmai dar kartą įrodo, kad kalbos apie ES valstybių solidarumą yra gana perdėtos, o bendra ES užsienio, saugumo bei gynybos politika beveik neegzistuoja. Tai taip pat dar kartą įrodo, kad mažosios ES valstybės, o ypatingai naujai priimtos ES narės, turi tik teorinę galimybę įtakoti ES vidaus ir užsienio politiką.

Kita vertus, reikėtų prisiminti, kad Lietuvos politika Europos Sąjungoje taip pat nėra itin racionali. Vieniši pareiškimai ir prieštaravimai ES ruošiamiems sprendimams, ypatingai V. Adamkaus prezidentavimo metu, nedidina Lietuvos autoriteto ES. Vienintelis kelias paveikti didžiųjų ES valstybių politinius sprendimus yra tik glaudesnis bendradarbiavimas ir veiksmų derinimas su mažosiomis, ypatingai vidurio Europos, valstybėmis, kurio šiuo metu pasigendu.

Išvadoje norėčiau teigti, kad didelis triukšmas sukeltas Lietuvoje dėl politinio incidento su Austrija yra daugiau skirtas vidaus vartojimui ir net susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais. Visa ši istorija, kaip ir kitos panašios istorijos, turės tą pačią pabaigą – po ilgų aiškinimųsi nebus priimtas joks sprendimas ir ES valstybių požiūris į tarpusavio teisinę pagalbą, ypatingai su mažosiomis valstybėmis, tikrai nesustiprės.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt