Penktadienis, Rugpjūtis 23, 2019
   
Tekstas

Liberalų diskusija: Ar Lietuva turi interesą priminti Rusijai apie įvykius Gruzijoje?

Pirmadienį, rugpūčio 8 d., minėsime trečiąsias Gruzijos-Rusijos karinio konflikto Pietų Osetijoje ir  Abchazijoje metines. Rusijos kariniai daliniai šiuose regionuose vis dar dislokuoti nuo 2008-aisiais įvykusio karinio konflikto ir ji iki šiol nevykdo tarptautinės bendruomenės inicijuoto paliaubų susitarimo dėl savo karinių dalinių išvedimo iš Gruzijos teritorijų.

Metinių išvakarėse klausiame liberalų, kokią poziciją šiame konflikte turėtų užimti Lietuva. Ginti demokratinį ineteresą ir žmogaus teises? Nesikišti ir nerodyti savo priešiškumo Rusijos veiksmams? O gal priminti Gruzijai, kad ji ir pati laikytųsi žmogaus teisių standartų?

 


Prof. Leonidas Donskis, Europos Parlamento narys: Lietuva turi akivaizdų interesą ir, tiesą sakant, būtų keista, jei neturėtų. Tai, kas vyksta Gruzijoje yra akivaizdus Rusijos mėginimas perbraižyti žemėlapį.

Griuvus Sovietų Sąjungai, buvusios jos kolonijos siekia arba įsijungti į demokratinę sistemą ir sukurti demokratinius režimus, arba yra artimos demokratijai. Demokratinių režimų kūrimas yra iššūkis ir pačiai Rusijai, kuri tokiu atveju turi taip pat demokratėti. Manau, yra pakankamai aiški logika, kad kiek Rusija pasėja savo režimų ir primeta savo valios, tiek ji jaučiasi stipresnė. Ir atvirkščiai, demokratėjant buvusioms sovietinėms kolonijoms – Rusija taip pat turi priartinti savo režimus prie demokratijos standartų.

Natūralu, kad priešiškumas Vladimirui Putinui ir jo veiksmams gali buti suprastas kaip priešiškumas Rusijai. Tačiau inteligentiški politikai formuluoja ilgalaikius tikslus ir labiau suvokia išliekamąją vertę, gindami demokratinį interesą. Ir tai galioja šnekant ne vien apie situaciją Gruzijoje. Kuo daugiau postsovietiniame pasaulyje bus sukuriama demokratinių režimų – tuo daugiau prielaidų atsiras keistis ir demokratėti pačiai Rusijai. Tačiau kuo silpnesnis yra demokratinis pasaulis – tuo mažiau keisis Rusija.

Kalbant apie Lietuvos interesą palaikyti Gruziją, svarbi ne tik intelektualinė konstrukcija, bet ir žmonių sentimentų bei jų emocijų tikrovė. Jau sovietmiečiu jautėsi abipusė simpatija tarp Kaukazo ir Lietuvos. Visuomet buvo palaikomi draugiški santykiai. Lietuviai giliai simpatizavo gruzinų kultūrai, kinematografijai.

Pabaigai, noriu paminėti, kad nepaisant mūsų abipusių simpatijų ir bičiulystės, būdami Europos Sąjungos nariais, visgi turime buti kritiški ir Gruzijos atžvilgiu. Šalies vadovo Michailo Saakašvilio vykdoma politika taip pat turi minusų ir problemų žmogaus teisių srityje. Gruzija, be abejonės, yra demokratiškesnė už Rusiją, bet žmogaus teisių pažeidimų yra. Tad turime ir jai priminti, kad privalo laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų.

 


Tomas Baranovas, LRLS Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės pirmininkas: Man teko metus gyventi ir dirbti Gruzijoje. Gruzinai, ypač vyresnės kartos atstovai, labai šiltai atsiliepia apie Lietuvą, mūsų žmones. Manau, kad su Gruzija mus sieja ypatingi santykiai ir mes turėtume palaikyti jos žmones, net jei tai ir nepatinka Rusijos valdžiai.

Tačiau trejų metų senumo karą vertinu prieštaringai. Keletas tarptautinių tyrimo grupių priėjo tą pačią išvadą, kad iš esmės karą pradėjo Gruzijos valdžia. Pradėjo avantiūriškai, net, kaip paaiškėjo karo metu, neturėdama aukštos kovinės parengties kariuomenės. Manau, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis yra asmeniškai atsakingas už suluošintus žmonių likimus. Rusija pasinaudojo suteikta proga ir įtvirtino savo karinį ir politinį dominavimą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.

Lietuva turi ir toliau nuosekliai reikalauti, kad gerbiant tarptautinę teisę būtų atstatytas Gruzijos teritorijos vientisumas, bet apie įvykius Gruzijoje yra ką priminti ne vien Rusijai, o ir Gruzijos vadovybei.
 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt