Šeštadienis, Gruodis 14, 2019
   
Tekstas

R. Šimašius: Verslo kontrolieriai privalo siekti efektyvumo ir nesidangstyti teise

Verslo prižiūrėtojai neturi teisintis, kad veikti efektyviai jiems neleidžia įstatymai. Į tai teisingumo ministras Remigijus Šimašius atkreipė dėmesį visoms verslo priežiūros institucijoms išsiųstame laiške.

Peržiūrėjus veiklos praktiką paaiškėjo, kad verslo kontrolieriai vis dar neretai linkę mesti daug pajėgų pavieniams skundams tirti ar neplaniniams patikrinimas vykdyti, o ne koncentruotis į planuotus patikrinimus prižiūrint pačias rizikingiausias įmones.

Peržiūrėjus devynių didžiausių verslo priežiūros institucijų veiklos praktiką už pernai metus, paaiškėjo, kad bent pusėje jų 50 proc. patikrinimų buvo vykdyti reaguojant į pateiktus skundus ar neplanuotai, ir tiek pat pagal planą. Kai kuriose kitose neplanuoti patikrinimai net ir viršija planuotų skaičių. 

Dalis verslo prižiūrėtojų teigia, kad reaguoti į skundus jie privalo pagal įstatymus, todėl ne visuomet gali suspėti patikrinti visus rizikingiausius. Teisingumo ministras teigia, kad nėra tinkama situacija, kai kontrolieriai padeda į šoną prioritetus ir reaguodami, pvz. į politiko skundą, meta dideles pajėgas - vyksta inspektuoti, surašo protokolus, baudžia, stabdo įmonių veiklą - nors reikšmingos žalos visuomenei, žmonėms ar aplinkai nėra. Tuo tarpu tikrai rizikingoms įmonėms patikrinti nebelieka laiko ar resursų.

„Kai verslo prižiūrėtojai nesivaikys mažareikšmių pažeidimų tik dėl to, kad to nori vienas ar kitas politikas ar verslo konkurentas, nesidangstys tariama įstatymine pareiga visada reaguoti į viską, tada verslo priežiūra duos daugiau rezultatų vartotojams ir sukels žymiai mažesnę naštą verslui, ypač smulkiajam“, - sako R. Šimašius.

Jo nuomone, mokesčių mokėtojų pinigai, skiriami kontrolės institucijoms, turi būti panaudojami efektyviausiu būdu, t.y. didžiausių pažeidimų prevencijai, pavojingiausių pažeidėjų sustabdymui, ir jei reikia nubaudimui. Mažiau pavojingų ar visai nepavojingų veiklų kontrolei neturi būti skiriama neproporcingai daug dėmesio. Toks principas yra įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme, tad kontrolieriai neturi aklai dangstytis kitais teisės aktais, o sąmoningai taikyti teisę ir veikti efektyviai. 

Tiesa, ministras džiaugiasi, kad vis dėl to didžioji dalis verslo kontrolierių supranta poreikį veikti pagal rizikos vertinimą, o kai kurios jų šį principą jau ir pradėjusios taikyti. Neseniai prie bendro stalo susėdo didžiausių verslo priežiūros institucijų atstovai, kurie kartu su pramonininkų, Teisingumo bei Ūkio ministerijų pagalba peržiūrės savo veiklą bei ieškos sprendimų, kaip efektyviai prioretizuoti savo darbą. Visa informacija apie rezultatus bus nuolat dalinamasi ir su visomis likusiomis verslo priežiūros institucijomis, kad šios taip pat galėtų pritaikyti gerąją praktiką savo veikloje.

Teisingumo ir Ūkio ministrų vykdoma verslo priežiūros reforma siekiama perorientuoti šių institucijų veiklą taip, kad jų tikslas būtų ne baudų surinkimas ir aklas reagavimas į skundus, o pirmiausia verslo konsultavimas bei rizikingiausių pažeidimų užkardymas.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 68 verslo priežiūros institucijos. Didžiausios priežiūros institucijos per metus kiekviena atlieka nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. patikrinimų.
 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt