Penktadienis, Rugpjūtis 23, 2019
   
Tekstas

Liberalų diskusija: Juridinių asmenų parama partijoms: drausti ar leisti?

Prezidentės Dalios Grybauskaitė ėmėsi žingsnių, kad Lietuvos verslininkams būtų uždrausta finansuoti politines partijas. Kartu prezidentė siūlo sumažinti maksimalią fizinių asmenų aukos sumą ir supaprastinti smulkių aukų partijoms priėmimo tvarką.

Ką apie šį draudimą mano liberalai kalbiname Liberalų sąjūdžio valdybos narį Mindaugą Lapinską ir liberalę, fundreisingo specialistę Aušrą Mikulskienę.


A.Mikulskienė. „DRAUDIMUI - NE, SMULKIŲ AUKŲ SKATINIMUI – TAIP. Kol aukščiausi valstybės pareigūnai, politologai ir ekspertai paramą partijai tiesiogiai ir be išlygų sies su korupcija, tol kalbėti apie civilizuotą lėšų paiešką iš privačių šaltinių nebus prasmės. Sutinku, kad tokius ryšius neigti būtų naivu, tačiau koncentruotis ties jais – ribota ir netoliaregiška. Partijų finansavimas iš privačių (ir fizinių, ir juridinių) asmenų įstatymo ir taip pakankamai ribojamas maksimaliomis paramos sumomis bei privalomu aukojančių asmenų viešinimu, todėl tobulai skaidrią partijų finansavimo sistemą pasiekti užtektų tiesiog laikantis šio įstatymo.

Politinės partijos, kaip ir bet kokios nevyriausybinės organizacijos, kokybiška veikla yra neįmanoma be finansinės įvairių šaltinių (verslo, privačių – fizinių ar juridinių, ūkinės veiklos). Kalbėti turėtume ne apie draudimus rinkti lėšas iš kažkokių šaltinių, o apie tų šaltinių subalansavimą ir nepriklausomumą nuo bet kurio iš jų. Žalinga yra finansinė priklausomybė nuo bet kurio šaltinio, o ne galimybė gauti lėšų iš verslo subjekto.

Sunku būtu nesutikti, kad partijų finansavimas – vis dar problemiška sritis Lietuvoje, tačiau kol patys partijų ir net valstybės vadovai sistemą tobulins trečiojo pasaulio šalių pavyzdžiais, situacija nesikeis. Ką naujose prezidentės siūlomose įstatymo pataisose matau įžvalgaus ir verto dėmesio – supaprastinti smulkių aukų rinkimą iš gyventojų. Kai pavyks pasiekti, kad partijos bent trečdalį savo biudžeto surinks iš aukų po kad ir 20-100 litų, galėsime pasidžiaugti išties skaidriu ir subalansuotu partijų finansavimu. Kaip tą padaryti –yra šimtai pavyzdžių, bet tai - kitos diskusijos tema.“


M. Lapinskas. „Jei kas nori suprasti, kaip veikia demokratija, gali apsigyventi kokiame nors krizės nustekento rajono daugiabutyje.

Vanduo tiekiamas, elektra veikia, tik laiptinė nešvari, sienos apsilaupiusios. O ir kaimynai per dienas stovi balkonuose ar sėdi ant suoliukų - krizė, darbo nėra, gyvena iš pašalpų ir atsitiktinių uždarbių. Po truputį toks gyvenimas tampa įprastiniu ir net naujai atsikėlusi ambicinga jauna šeima po truputį ima tolerantiškai žiūrėti į tuos, kurie pasirenka tokį gyvenimo būdą.

Problemos prasideda atėjus šildymo sezonui. Name iš dvidešimties butų komunalininkams moka tik penki. Paslaugų išjungti neišeina, todėl gėriu džiaugiasi ir tie, kurie nemoka, nesistengia mokėti ir net galvoja, tie, kurie stengiasi, savo darbo vaisiais turi pasidalinti su kitais, nesistengiančiais.

Nedarbiai, zulindami iš namų į laiptinę parūkyti, lengvai pastebi, jog sienos senai dažytos ir mėtosi nuorūkos. Kantrybės katilą perpildė sutikta naujakurių šeima, laiptais besinešanti lizingu pirktą vandens valymo sistemą.

Žmonės lengvai pastebi problemas, o, turėdami apsčiai laisvo laiko, gali surasti ir sprendimus. Atsiremontuokim laiptinę, įstatykim naujas duris, o kad vaikai galėtų gerti švarų vandenį, nupirkim namui keliasdešimt tūkstančių kainuojantį vandens filtrą.

Žmonės žinojo, kas yra demokratija - greitai buvo sušauktas susirinkimas, bendrija nusprendė, jog verta daryti investicijas į gerbūvį - esame Europos sąjungoje, todėl gyventi turime kaip europiečiai.

Dėl šio sprendimo buvo diskusijų. Tačiau sprendimas buvo priimtas skaidriai ir demokratiškai. Iš dvidešimties butų balsavo 12. Keturi iš penkių naujakurių į susirinkimą neatėjo, vienas balsavo prieš, 93% - už. Rangovams buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti keturiasdešimties tūkstančių litų konkurse.

Namo gyventojai džiaugėsi, kai laiptinėje pasirodė statybininkai.  
Laiptinė neužilgo tviskėjo dažais, vandeniu buvo nebegėda vaišinti svečius.  „Gyvename, kaip europiečiai!“, - sakė žmonės.

Euforija truko iki tol, kol atkeliavo pirmos sąskaitos. Tiksliau, euforija tęsėsi, bet labai nelygiai pasiskirsčiusi. Namas pasidalino į tuos, kurie džiaugėsi ir sąskaitų nemokėjo ir tuos, kurie mokėjo, tačiau nesidžiaugė.

Toks namas ateities neturi. Jame vis tiek bus išjungta elektra, laiptinės apipaišytos, o filtrui sugedus, jo niekas netaisys. 

Nebenorintys mokėti už nesistengiančius dirbti jauni ir ambicingi žmonės išsikraustys kitur.

Namas šis yra Lietuvos miniatiūra. Pusė milijono privačiame versle dirbančių žmonių išlaiko likusius du su puse milijono, gaunačių pinigus iš valstybės. Prašančių pinigų visada bus kelis kartus daugiau, negu juos uždirbančių.

Juridiniai asmenys, remiantys partijas, leidžia politinėje rinkoje išlikti politikams, kuriems rūpi ne dviejų dienų, o bent penkerių metų perspektyva. Juridinių asmenų parama yra energingiausių ir veikliausių visuomenės narių parama jų idėjoms.

Varganame name, aprašytame šioje istorijoje, energingiausi netenka tik savo pinigų. Nenoriu, kad Lietuvoje jie netektų ir balso.“

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt