Penktadienis, Rugpjūtis 23, 2019
   
Tekstas

G.Paunksnienė. Migracijos politika užsikonservavusioje Lietuvoje

Diskusiją apie užsieniečių galimybes likti dirbti Lietuvoje pradėjo du Liberalų sąjūdžio komitetai: Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės bei Ekonomikos. Komitetuose veikiantys liberalai sutarė, kad būtina lengvinti atvykimo sąlygas užsieniečiams, visų pirma tiems, kurie čia nori dirbti ir investuoti. Jau pirmajame susitikime sutarta formuoti poziciją Seimo liberalams šiuo klausimu. Ši partijos komitetų iniciatyva – puiki proga pakalbėti apie migraciją plačiau.

Imigracija Lietuvoje – ne problema
Lietuvoje atvykėliai iš kitų šalių sudaro 1 proc. šalies gyventojų. Remiantis statistikos departamentu 2010 m. Lietuvoje gyveno 5213 imigrantų. Tarp jų atvykę dėl darbo – nuo 0,2 iki 0,5 proc. Didžioji jų dalis – darbininkiškų profesijų atstovai: statybininkai, vairuotojai, virėjai, suvirintojai. Aukštos kvalifikacijos specialistų į Lietuvą atvyksta vos vienas kitas. Nuo 2008 m. imigrantų skaičius nuosekliai mažėja. Natūralu, kad esant tokiems skaičiams imigracija, dažnai apibrėžiama, kaip aktuali visuomenės gyvenimo problema ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, Lietuvai kol kas negresia.

Nuoga emigracijos statistika 
Per pastaruosius šešerius metus iš Lietuvos išvyko beveik du šimtai tūkstančių žmonių. Išvykstančių iš Lietuvos skaičius nuo 2004 m. nuosekliai auga. Emigracijos mastai ypač išaugo krizės laikotarpiu. Šioje srityje pirmaujame Europos Sąjungoje.

Migracijos politika Europoje
Prognozuojama, kad dauguma Vakarų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, be imigrantų ateityje neišsivers ne tik dėl demografinių priežasčių, senstančios visuomenės, bet ir perėjimo iš industrinės į žinių visuomenę, kai atsiranda visiškai kitokie darbo poreikiai.

Gyventojų senėjimo problemą sprendžiančios vakarų Europos valstybės jau prieš kurį laiką iš esmės peržiūrėjo savo migracijos politiką. Kalbėdamos apie solidarumą reguliuojant imigraciją iš ES išorės, išsivysčiusios valstybės skatina vidinį laisvą žmonių judėjimą ES. Tai įgalina aiški valstybių migracijos politika, kurios tikslas – sudaryti palankias sąlygas dirbti ir gyventi gabiems žmonėms. Senėjant šalių gyventojams, migracijos politikos sprendimais valstybės mažina ir dirbančiųjų trūkumą.

Užsikonservavusi Lietuva
Tuo tarpu kol Europa planuoja ir imasi veiksmų, kad pritrauktų protingiausius, darbščiausius etc, žodžiu, nusigriebtų grietinėlę, „užsikonservavusi“ Lietuva ignoruoja migracijos klausimą. Bijome pažvelgti nuogai teisybei į akis. Jos pavyzdžiai:

  • Štai Ukmergėje, viename iš Jaunimo gatvės penkiaaukščių, gyvenama vos šešiuose butuose iš dvidešimties. Tokia butų tuštėjimo tendencija, tampa norma dažno Lietuvos rajono centre.
  • Kalbant apie darbuotojus: kokybiškai dirbantys statybininkai, elektrikai, santechnikai Lietuvoje – jau beveik įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
  • Palikti vaikai seneliams, ar su vienu iš tėvų – taip pat tampa kasdienine „norma“. Jei ne iš kaimyno, tai iš televizijos apie tokius vaikus girdėjome kiekvienas.

Tai tik pabiros, liudijančios vis labiau gilėjančią per pastaruosius 15 metų vykusios lietuvių emigracijos žaizdą. „Žiedeliai“ perspėjantys apie milžinišką emigracijos grėsmę Lietuvos ekonomikai, darbo rinkai bei visam socialiniam bei politiniam gyvenimui.

Ką gali pasiūlyti liberalai?
Emigracijos stabdymas karts nuo karto, deklaratyviai pasirodo politiniuose rinkimų manifestuose, tačiau nei nuoseklios valstybės strategijos emigracijos atžvilgiu, nei politinės valios jai sukurti kol kas nebuvo.

Kol išvykstančiųjų skaičius auga, aukščiausi Lietuvos politikai piktinasi svetur kokybiško gyvenimo ieškančiųjų nemeile Lietuvai. Ar toks moralizavimas ir yra atsakas aštriausiai nūdienos valstybės rykštei?

Galimybių išplėtimas jau dirbantiems atvykėliams – vienas iš žingsnių sprendžiant ekonomines Lietuvos problemas. Jeigu norime kurti žinių visuomenę, mums reikėtų orientuotis į aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą. Taip pat būtina keisti požiūrį į imigraciją, žiūrėti į ją ne kaip į grėsmę, bet kaip galimybę išeiti iš krizės.

Tačiau emigracijos metu prarandami ne tik ir ne tiek mokesčių mokėtojai, kiek piliečiai, lemiantys Lietuvos politinį likimą, – ir, galimas daiktas, aktyviausia bei savarankiškiausia jų dalis. Ar ir toliau apsimetinėsime, kad Lietuvoje viskas tvarkoj su migracijos (ir ne tik) politika ir ignoruosime ryžtingų sprendimų būtinybę?

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt