Pirmadienis, Spalis 21, 2019
   
Tekstas

Partijos komitetai sutarė: būtina plėsti demokratiją mokyklose

Lapkričio 14 dieną partijos būstinėje susirinko Liberalų sąjūdžio Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės komiteto ir Švietimo komiteto nariai bendram pokalbiui tema „Žmogaus teisės mokykloje“. Maždaug trečdaliui Lietuvos moksleivių ir studentų trūksta žinių apie žmogaus teises. Tačiau svarbu ne tik žinios, bet ir vertybės – pagarba kitam žmogui, jo orumui, tolerancija „kitokiems“ visuomenės nariams. Partijos kolegų diskusijų ašimi buvo klausimas - kaip pasiekti, kad Lietuvoje būtų palankesnė aplinka gyventi laisvoms, kūrybiškoms ir atsakingoms asmenybėms, kad tokių žmonių šalia mūsų būtų kuo daugiau?

Žmogaus vertybės formuojamos ne vien mokykloje. Ypač reikšmingas šeimos, aplinkos vaidmuo. Jau net ikimokyklinio amžiaus vaikai įgauna tam tikrus vertybinius pamatus. Svarbu pasiekti, kad mokykla ir tėvai apjungtų pajėgas vertybiniame vaikų ir jaunuolių ugdyme. Geriausiai tai pavyksta, kai mokyklos veikla domisi tėvai, aktyviai veikia tėvų komitetai, suremdami pečius su iniciatyviais mokyklų vadovais. Diskusijos dalyviai sutarė, kad tėvų komitetų veiklą būtina skatinti, surandant ir paplatinant teigiamų užkrečiančių pavyzdžių.

Dažnai žmogaus teisės kaltinamos tada, jeigu  mokykloje daug betvarkės, agresyviai besielgiančių mokinių, kurie mėgsta kalbėti apie savo teises. Būtina išpainioti šią painiavą: liberalizmas ir pagarba žmogaus teisėms jokiu būdu nereiškia, kad nereikia laikytis mokyklos vidaus taisyklių. Atvirkščiai: kuo aiškesnės taisyklės ir kuo nuosekliau jų bus laikomasi, tuo mažiau žmonės „lips vienas kitam ant galvų“ ir, tikėtina, daugiau bus pagarbos žmogaus teisėms. Juk žmogaus teisės – ne tuščia beprasmė sąvoka, o įrankis siekti pagrindinio tikslo – pagarbos savo ir kito žmogaus orumui.

Esminių žinių apie žmogaus teises, demokratinės visuomenės pagrindus perteikimui ir pilietinių vertybių formavimui skirta pilietinio ugdymo programa. Turinio prasme (kas mokoma?) pasistūmėta į priekį – pavyzdžiui, išleistas Leonido Donskio parašytas vadovėlis. Lieka dar keli esminiai klausimai: kas moko ir kaip moko?

Deja, toli gražu ne visiems mokytojams pavyksta įdomiai perteikti programos turinį, nes ne visi ir patys juo tiki. Svarbus ir mokymo metodas: nebus naudos, jei pilietiškumo bus mokoma sausai perteikiant medžiagą, į mokinius žiūrint „iš aukšto“. Tokiais atvejais mokiniai, net jei ir „teisingai“ atsakinės per pamokas, išėję iš klasės grįš į savo „normalų“ gyvenimą, kuriame pilietiškumui vietos nebus. Ne tik pilietinio ugdymo, bet ir kitų dalykų mokytojai realiai prisidės prie mokinių pilietinio ugdymo, jei sugebės juos įtraukti į mokymosi procesą, skatinti iniciatyvą ir kūrybiškumą. Mokymo procese reikia daugiau diskusijų ir dialogo, įsiklausant į įvairias, nebūtinai sutampančias, nuomones.

Sutarę dėl šių esminių sričių, kuriose būtina skatinti teigiamus pokyčius, abiejų Liberalų sąjūdžio komitetų nariai reziumavo, kad šias idėjas vienija bendras siekis plėsti demokratijos principų sklaidą mokykloje: skatinti mokytojų, tėvų ir pačių mokinių atsakomybę už laisvų, kūrybiškų ir atsakingų piliečių ugdymą, demokratizuoti mokytojų ir mokinių santykius. Šiuo pagrindu bus suformuluoti pasiūlymai rengiamai partijos rinkimų programai.

Informaciją parengė Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės komiteto pirmininkas Tomas Baranovas.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt