Pirmadienis, Spalis 21, 2019
   
Tekstas

Liberalų diskusija: Apie ką signalizuoja „Snoro“ griūtis, kokie bus banko nacionalizacijos padariniai?

Komentuoja Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Mindaugas Lapinskas ir partijos Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Martynas Kalvaitis.


M.Lapinskas: „Rusijoje lėktuvai krenta, laivai skęsta ne todėl, kad ten blogi oro ir vandens laivų kapitonai.

O todėl, kad neveikia sistema – atsainiai elgiasi tie, kurie skraido, pro pirštus žiūri ir tie, kurie turi juos kontroliuoti. Jei įvyksta katastrofa, lekia galvos – televizoriuje galime žiūrėti, kaip niekdariai išvedami su antrankiais, o valstybės vadovas grasina dar griežtesnėmis sankcijomis.

Demokratinėje šalyje blogio tarnus taip pat parodo, tačiau tučtuojau imamasi aiškintis sistemines nelaimės priežastis. Toks požiūris išsprendžia ne tik pavienį atvejį, bet ir leidžia užtikrinti, kad panašūs įvykiai nepasikartos ateityje.

Lietuvoje žmonės nepasitiki institucijomis, tačiau pasitiki asmenybėmis. Todėl tiek valstybės džiaugsmai, tiek vargai siejami su herojais, o ne jų veikla. Kedžio istorijoje, pasirodo, kalčiausias yra Račkauskas, o „Snoro“ - Baranauskas su Antonovu.
Iš „Snoro“ istorijos valstybė išeis laimėtoja ne tada, jei Baranauskas sės į Lukiškes. Ir net ne tada, jei indėlininkai atgaus pinigus. Galėsime teigti, kad iš problemos pasimokėme, jei aiškiai įvardinsime, kur buvo spraga bankų priežiūros sistemoje ir turėsime planą, kaip šią sistemą pagerinti.

Ši valdžia, visa laimė, negalvoja, kad problemos išsisprendžia, jei tik kurį laiką pralauki nieko nedarydama. Dar geresnis palikimas būtų, jei mažiau problemų paliktume ne tik šiandienai, bet ir ateičiai.“


M.Kalvaitis: „Vienas garsus rašytojas yra pasakęs, kad laikraščiu galima nužudyti ne tik musę, bet ir banką. Kiekvieno banko veiklos pagrindas yra indėlininkų pasitikėjimas pačia institucija, jos nepriekaištinga reputacija. Todėl nenumatytas banko veiklos apribojimas, automatiškai sukelia paniką, kurios pasekmė – indėlininkų antplūdis atsiimti savo lėšas. Tad bet kokia naujiena žiniasklaidoje (laikraštyje) kvestionuojanti banko likvidumą menkina pasitikėjimą banku bei gali sukelti banko nemokumą.

Trečiadienį išplatintas pranešimas, kad AB bankui „Snoras“ yra paskirtas laikinasis turto administratorius, taikomos turto apsaugos priemonės – bankas nacionalizuojamas. Tokių priemonių buvo griebtasi dėl jau anksčiau pastebėto gręsiančio „Snoro“ nelikvidumo, t.y. galimo turto stygiaus padengti banko turimus įsipareigojimus, neatitikties keliamiems reikalavimams. Tokių drastiškų priemonių kaip banko perėmimas buvo griebtasi įtarus banko vadovus ir pagrindinius akcininkus užsiimant neteisėta veikla – banko balanse apskaitant fiktyvius vertybinius popierius. Šiuo metu Lietuvos banko priskirto laikinojo administratoriaus užduotis yra tiksliai įvertinti šią likvidumo „skylę“ bei jos įtaką pilnavertei banko veiklai, nustatyti mažiausius reikiamus veiklos apribojimus bei kaip galima greičiau normalizuoti sukeltą paniką grįžtant prie įprastinės veiklos.

Neabejoju, kad tokių priemonių buvo griebtasi tik išeikvojus visas kitas pasirinkimo galimybes, prisiminkime Lietuvos banko nuolat skiriamas nuobaudas „Snorui“ dėl veiklos neatitikties. Sprendimas perimti banką buvo priimtas tik matant realią grėsmę indėlininkų lėšoms. Manau, kad šios priemonės, kartu su iki tol neigiamu Lietuvos banko sprendimu leisti „Snorui“ didinti kapitalą per papildomą vertybinių popierių emisiją, kurios dėka SNORAS būtų tapęs trečiu pagal dydį banku Lietuvoje, taip didinant savo įtaką bendroje Lietuvos bankinėje sistemoje, tik parodo, kad Valstybė veikė gindama savo piliečių interesus, protingai valdė galimas rizikas.

Padariniai, kurių mes visi galime tikėtis Valstybei nacionalizavus „Snorą“ yra laiku atlikti ir skubūs veiksmai, leisiantys laisvai disponuoti bankui patikėtomis indėlininkų lėšomis, taip sumažinantis neigiamą įtaką bendram pasitikėjimui Lietuvos bankininkystės sistema tiek užsienio investuotojų, tiek ir Lietuvos piliečių akyse. Šiuo metu sunku įvertinti tolimesnes banko ateities perspektyvas jį privatizuojant ar skelbiant bankrotą, bei valstybės patirtas sąnaudas stabilizuojant bankinę sistemą, tačiau reiktų suprasti, kad esame toli pažengę nuo „EBSW“ ir „Litimpeks“ laikų ir jų griūčių sukeltų padarinių Lietuvos ekonomikai, todėl jokiu būdu neturėtume pasiduoti masinei panikai. „Snoro“ nacionalizacija tik parodo, kad bankų kontrolės mechanizmas veikia, užkirsdamas kelią neteisėtai veiklai.“

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt