Trečiadienis, Spalis 23, 2019
   
Tekstas

E.Masiulis: Mokesčių didinimas lengviausias, tačiau neperspektyvus kelias

Šią savaitę Finansų ministerijai perskaičiavus kitų metų šalies ūkio augimo prognozę, paaiškėjo, kad, dėl blogėjančios situacijos Europoje, prieš kelis mėnesius parengtas ateinančių metų biudžeto projektas yra per daug optimistinis. Paprastai šnekant, pritrūkome 1 mlrd. litų, kuriuos per kelias ateinančias dienas reikėtų sukrapštyti.

Mūsų koalicijos partneriai iškart pasiūlė kelias biudžeto gelbėjimo galimybes: įvesti automobilių, nekilnojamojo turto mokesčius gyventojams, 2-3 procentiniais punktais didinti pridėtinės vertės mokestį. Rimčiausiai buvo svarstomas pastarais variantas.

Manau, pirmoji klaida, kurią padarė biudžeto planuotojai, buvo siūlymas nueiti lengviausiu keliu – didinti mokesčius gyventojams ir verslui. Prisimenant klaidas, padarytas lygiai prieš trejus metus per „naktinę mokesčių reformą“, atrodo, jog vėl galime užlipti ant to paties grėblio. Kadangi įvairūs mokesčiai per pastaruosius kelis metus jau buvo ne kartą didinti, manau, jog dauguma žmonių, net suprasdami blogėjančią situaciją, tokio vienašališko valdžios sprendimo nepateisintų.     

Visai kitaip ši istorija atrodytų, jei Finansų ministerija pirmiausia būtų pateikusi savo pasiūlymus, kur mes dar galėtume sutaupyti, o apie mokesčių didinimą būtų kalbama tik kraštutiniu atveju.

Valdžia turi pirma rodyti teigiamą pavyzdį. Kaip vienas iš tokių pavyzdžių, būtų sprendimas dar labiau – maždaug 10 proc. sumažinti valstybės valdymo išlaidas. To užtektų papildomai sutaupyti apie 200 mln. litų. Kadangi ši suma yra per maža, penktadienį premjerui pasiūlėme mažinti praktiškai visas valstybės išlaidas 3,5 proc. Tai sudaro apie 1 mlrd. Litų. Kiekviena ministerija galėtų savarankiškai nuspręsti, kurioje srityje reikėtų pasispausti. 

Kad mažinti valstybės išlaidas yra įmanoma, galiu pasiremti savo vadovaujamos Susisiekimo ministerijos pavyzdžiu. Prieš krizę pačios ministerijos biudžetas buvo pasiekęs apie 22,5 mln. litų. Pastaruoju metu jis kasmet buvo karpomas ir dabar yra maždaug 8 mln. litų mažesnis. Tačiau ir tai mums netrukdo dar daugiau sutaupyti. Metų gale į valstybės biudžetą vėl planuojame grąžinti nemažą sumą nepanaudotų lėšų.

Dar viena sritis, kur galima sutaupyti, yra ne pirmo svarbumo darbų atsisakymas. Viso to simboliu pavadinčiau prieštaringai vertinamų Valdovų rūmų statybas. Jiems užbaigti dar reikia apie Jiems užbaigti dar reikia apie 30 mln. litų, nors, atrodo, kad kiek bekištum pinigų į šį amžiaus projektą – vis ne gana. Panašių objektų, kuriems kasmet skiriama lėšų, turbūt rastumėme ne vieną.

Kitas, kur kas didesnis pinigų aruodas yra lėšos pašalpoms. Nors pažanga juntama, deja, mums dar nepavyko iki galo sutvarkyti socialinės paramos sistemos taip, kad pinigus gautų tik tie, kam jų ištiktųjų reikia. Netikiu, kad sveikas, darbingo amžiaus žmogus daugybę metų negali susirasti darbo. Greičiausiai jis prekiauja turguje ar dirba nelegaliai ir tuo pat metu dar gauna pašalpas, kompensacijas už šildymą, karštą vandenį.

Na ir pabaigai, reikia pripažinti, kad Vyriausybei šiemet nepavyko pasiekti užsibrėžto tikslo – ištraukti milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos. Gal pritrūko pastangų, bet faktas, jog dar daug piliečių gyvena ir dirba nemokėdami mokesčių apskritai arba mokėdami mažiau nei turėtų. 

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt