Pirmadienis, Spalis 14, 2019
   
Tekstas

Liberalų diskusija. Paskutinės minutės mokesčių reformos: protestuoti ar tyliai susitaikyti?

Valdančiosios koalicijos partneriai: liberalai ir konservatoriai, susitarė. Ir tai gera žinia Lietuvai. Tačiau keleto konservatorių Seime pigūs priešrinkiminiai triukai vos nevirto sunkia mokesčių našta Lietuvos žmonėms. Tokios paskutinės minutės mokesčių reformos tai atviras politikų spjūvis dirbančiam, kuriančiam ir atsakingam Lietuvos žmogui veidą. Tačiau, priešingai nei Paryžiuje ar Londone, tokių kiekvieną Lietuvos šeimą paliesiančių įvykių Lietuvoje nelydi protestų bangos. Kyla klausimas, ar Lietuvoje nebeliko dirbančios, kuriančios, atsakingos kartos, ar protestas tiesiog nepriimtinas Lietuvos visuomenei?

Šį sykį liberalų diskusijoje į politiką iš šono žvelgia ir komentuoja: Girvydas Duoblys, Pilietinių iniciatyvų cento vadovas bei Jolita Vveinhardt,  Socialinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė.


 

 

G.Duoblys: „Yra toks juokas apie lietuvių būdą. Po 40-ies sovietinės okupacijos metų lietuviai mano: palaukiam kol surūdys sovietiniai tankai, tada išeisim į gatves. Manau, yra kelios aplinkybės, kodėl ir dabar lietuviai to nedaro. Pirmoji ta, kad, matyt, gerai gyvenam. Gal situacija nėra tokia, jog prarastum tik grandines. Gal nesusidarė ta revoliucinė situacija, kai apačios nebenori o viršūnės nebegali valdyti. Gyvename vartotojiškoje visuomenėje. Paskolų sistemos ir kita įtraukia taip, kad protestavimas neapsimoka – žmogus jaučiasi saugesnis su paskolomis kišenėje, nei su pagaliu gatvėje. Tai viena aplinkybė.

Antra, gal yra ta, jog nėra lyderių? Nors globali visuomenė, facebook‘izacija socialiniai tinklai iš vienos pusės išplečia komunikacijos galimybes, skatina tartis, eiti, tačiau saugumo jausmas yra svarbesnis. Ir vėl grįžtu prie to, gal, tad, nėra jau taip blogai? Vidutinė klasė, matyt, irgi nebadauja. Įtariu, kad dauguma žmonių Lietuvoje gyvena „nuo atlyginimo iki atlyginimo“, bet ar tai pasikeis, jei išeisi į gatves? Dar viena aplinkybė tai pasitikėjimas. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai nepasitiki ne tik valdžia, bet ir vienas kitu. Tai kaip eisi protestuoti, jei neturi kuo pasitikėti?..

Pavyzdžiui, profsąjungų mitingai, man yra tokie nesimpatiški, kad aš net minties neturiu eiti kooperuotis su jais. Mano supratimu, svarbiausia jiems yra ekonominės teisės, jie neturi jokių vertybių. Galiausiai, net jei ir eitum su tokiais protestuoti, man atrodo, kad jie mane parduotų už pirmo pasitaikiusio kampo. Aš jais visai nepasitikiu.
Taigi, tas mokesčių reformavimas, net ir paskutinę minutę, gal jis lietuviams nesukelia tiek streso, kad viską pametę eitume į gatves?“.


J.Vveinhart: „Visuomenė nesipriešina, nes – supriešinta, o mokesčių reforma, jeigu ją taip galima pavadinti, kala dar gilesnį pleištą. Būsimieji pensininkai, iš kurių „skolinamasi“, žvairuoja į dabartinius ir – atvirkščiai.

Viešojoje erdvėje – apstu manipuliacijų, todėl žmogui sunku susivokti, atskirti tiesą nuo „pijarinių“ triukų, pasistumdymų Seime. Pavyzdžiui, pensininkams, kurių – pagrindinių balsuotojų – jausmais dabar žaidžiama. PVM didinimas pristatytas kaip gėris, tačiau nepasakyta, kad kainos didės, o pensininkai pasijus rymą prie tos pačios suskilusios geldos. Paskubomis nusiplagijuotas prabangos apmokestinimas lyg ir rodytų humoro jausmą, jeigu žmonės juokautų šnekėdami, kad keturi šimtai litų palūkanų yra „roleksinė“ prabanga. Niekas nedrįs prieštarauti, kad reikia apmokestinti turtuolių lėktuvus, bet tų lėktuvų Lietuvoje yra? Du, penki? Kiek mokesčių bus surinkta, kaip pagerės visuomenės gyvenimas? Kodėl devynių metų automobilis laikomas prabanga, o metais senesnis – nebe?

Faktą, kad reforma neparuošta, atskleidžia blaškymasis, primityvoka retorika bei prasprūdę pareiškimai, kad pasirinkta prabangaus nekilnojamojo turto vertė – simbolinė. Bijau, kad didžioji mokesčių našta vėl guls ant „vidutiniokų“ nugarų. Ir tų pačių pensininkų, kurie tūkstančius litų laiko ne kojinėje, o banke. Nes jauni žmonės indėlių neturi – turi paskolas, už kurias ars visą gyvenimą.

Taigi pasigendu esminio dalyko – tikslių skaičiavimų ir prognozių, kaip visa tai paveiks šalies ekonomiką, vartojimą, pagaliau – gyventojų psichologinę būseną. Savo studentams aiškinu, kaip psichologinis klimatas veikia produktyvumą, tačiau gali persiplėšti, jeigu nuolatinė žmogaus būsena ir namuose, ir darbe – baimė, netikrumas dėl ateities, nepasitikėjimas. Dabar reikia telktis darbui, o ne priešinti visuomenės grupes ir toliau kurstyti netoleranciją.“

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt