Sekmadienis, Gruodis 08, 2019
   
Tekstas

Ieškoma sprendimų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimui tobulinti

Siūloma valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) sistemą padaryti efektyvesne ir patogiau prieinama tiems, kam jos labiausiai reikia.

Šiuo metu valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai yra perkrauti darbu, o norintiems gauti šią pagalbą neretai tenka susidurti su sudėtingomis procedūromis. Siekiant padaryti esamą sistemą efektyvesne, Teisingumo ministerija parengė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projektą. 

„Siekiame teisinės pagalbos teikimą padaryti ekonomiškesniu ir patogesniu ja besinaudojantiems, todėl siūlome supaprastinti procedūras teisinei pagalbai gauti, taip pat įtvirtinti galimybę ją teikti platesniam ratui advokatų, skatinti spręsti kilusius ginčus mediacijos būdu, įtvirtinti saugiklius nuo piktnaudžiavimo ir pan. Šiuos siūlymus esame pateikę visuomenei įvertinti, tad derinimo metu dar diskutuosime ir ieškosime geriausių sprendimų ką ir kaip šioje sistemoje reikia tobulinti“, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius. 

Įstatymo projekte siūloma neberiboti advokatų pasirinkimo galimybės ir leisti asmenims patiems pasirinkti bet kurį advokatą, kuris sutinka jam teikti teisinę pagalbą. Taip asmenims bus sudarytos sąlygos ne tik laisvai pasirinkti advokatą, kuriuo pasitiki, tačiau kartu mažės šiuo metu perkrautų nuolat ar prireikus valstybės teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo krūvis, o tai leis jiems sparčiau ir kokybiškiau teikti nemokamą teisinę pagalbą.  

Pakeitimais taip pat numatoma asmenims supaprastinti dokumentų tvarkymo formalumus. Šiuo metu žmonės, kurie nori gauti valstybės teisinę pagalbą atstovaujant jų interesus teismuose, privalo pristatyti šias paslaugas teikiančioms VGTP tarnyboms metinę gyventojo turto deklaraciją, patvirtintą mokesčių administratoriaus žyma. Norint tai sutvarkyti, žmonėms tenka varstyti ne vienos, o kelių institucijų duris. Siūloma atsisakyti šio reikalavimo, nustatant, kad asmuo VGTP tarnyboms turės pateikti žymiai paprastesnės formos turto deklaraciją, o visus kitus duomenis tarnybos patikrins valstybės registrų duomenų bazėse.

Projekte kartu siūloma nustatyti, kad asmenys, kurie pripažinti kaltais baudžiamosiose bylose, privalėtų atlyginti jiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nebent jų turtas ir pajamos būtų mažesni už nustatytus dydžius.

Taip pat numatoma, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba neapsiriboja vien tik pagalba bylinėjantis teismuose, bet ir yra teikiama vykstant taikinamajam tarpininkavimui. Siūloma įtvirtinti konkrečias VGTP tarnybų bei advokatų funkcijas skatinant ginčo šalis pasinaudoti tokia paslauga. Sėkmės atveju, t.y. pasiekus susitarimus be teismo bus taupomos lėšos bylinėjimuisi, mažinamas teismų krūvis, greičiau išsprendžiamas ginčas.

Pernai metų statistikos duomenimis, per metus valstybė teisinę pagalbą teismuose suteikė daugiau nei 47 tūkst. asmenų, o šioms paslaugoms teikti išleista virš 14,5 mln. litų  biudžeto lėšų.

Asmenys dėl teisinės pagalbos gali kreiptis į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio VGTP tarnybas. 

Minėtus pokyčius įtvirtinantis įstatymo projektas šiuo metu pateiktas visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Patikslintas po pastabų jis bus teikiamas Vyriausybei, o jei ši pritars - Seimui. Detaliau su siūlomais pakeitimais galima susipažinti internete


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt