Pirmadienis, Rugsėjis 23, 2019
   
Tekstas

Šventinė diskusijos tema: Vasario 16-oji užsienyje gyvenančių liberalų akimis.

Vasario 16-oji – viena svarbiausių datų XX amžiaus Lietuvos istorijoje. Diena, pažyminti lietuvių ryžtą kurti  savo nepriklausomą ir demokratinę valstybę. Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės triumfo diena. Šventė, per kurią kasmet susimąstome, o ką šiandien mums reiškia laisvė? Savo mintimis apie laisvę, nepriklausomybę ir Vasario 16-ąją dalinasi Belgijos Liberalų sąjūdžio skyriaus atstovas Andrius Avižius ir Jungtinės Karalystės skyriaus pirmininkas Vilius Stulpinas.

A.Avižius: „Prieš kelis metus buvo renkamas gražiausias lietuviškas žodis. Aš balsavau už „laisvę“ – ji man neatsiejamai susijusi su Lietuva. Šiandien kalbėdamasis su užsieniečiais kolegomis pasakiau, kad vasario 16-oji yra viena iš mūsų nepriklausomybės dienų. „Kiek gi jūs tų dienų turite?“ – paklausė kolegos. Paminėjau dar Kovo 11-ąją, Valstybės, Laisvės gynėjų, Sąjūdžio, Okupacijos ir genocido, Birželio sukilimo, Laisvės (SSRS armijos išvedimo), Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą (Vytauto Didžiojo karūnavimo), ir Baltijos kelio dienas. Įspūdis buvo nemenkas.

Tiesa, Lietuvoje vyrauja tradicija laisvę suvokti kaip visos tautos, kolektyvo laisvę nuo svetimųjų priespaudos. Norėtųsi, kad Tėvyneje labiau paplistų labiau individualus laisvės suvokimas: laisvė kaip nebijojimas išsiskirti, kaip tolerancija ir pozityvumas.

Ilgiau gyvenant užsienyje nyksta jausmas, kad mūsų tautos istorijoje yra susikaupęs visas žmonijos tragizmas ir didybė. Esame normalūs europiečiai. Aš labiau didžiuojuosi savo tauta, kai jai atstovauja koks pankroko muzikantas, nei piktas patriotas su bakenbardais, įsivaizduojantis, kad visas pasaulis Lietuvai kažką skolingas. Nesupraskite klaidingai – daugelio Belgijos lietuvių namuose lentynos lūžta nuo knygų apie Lietuvos istoriją, o įvairius tautinius renginius lankome turbūt dažniau, nei kuomet gyvenome Tėvynėje. Mano pažįstamų aktyvumas Seimo ir Prezidento rinkimuose yra turbūt apie 90 procentų. Dauguma mūsų žiūri į gyvenimą užsienyje, kaip į įdomų asmeninio ir profesinio tobulėjimo iššūkį, laikiną gyvenimo etapą prieš grįžtant į Tėvynę – laisvą išore ir vidumi.“

 

V.Stulpinas: „Lietuvos Nepriklausomybės aktas buvo pasirašytas prieš 94 metus, t. y. 1918 metų vasario 16 d. Taip atgimė nepriklausoma Lietuvos valstybė.  Globaliojo pasaulio mastu tą dieną Lietuva įgyvendino savo liberalius siekius – tapo laisva.  Lietuviškoji vikipedija liberalizmą apibūdina taip: „Liberalizmas (lot. libere – „laisvas“) – sąvoka, apimanti kelias reikšmes. Tai politinė teorija, pasisakanti už valstybės kontrolės apribojimą ir laisvą rinką, susiformavusi Anglijoje XIX amžiuje.“;  „Esminiai liberalizmo pagrindai: kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, laisvę ir nuosavybę.“

Globaliu mastu valstybės simbolinis gimtadienis - tai savotiškas priminimas ir pareiga apžvelgti  išsikeltus tikslus,  įsivertinti, ar keliaujama teisingu  keliu, aptarti tame kelyje iškylančias kliūtis bei priemones joms pašalinti. Išsamiai aptarti Lietuvos vidaus situaciją, liečiančią minėtas pagrindines žmogaus teises, neužteks vietos, todėl paminėsiu tik keletą nerimą keliančių tendencijų:

  • Nuosavybė - banko „Snoras“ bankrotas (nekalbant apie smulkesnes įmones ir savininkus); pragaištinga mokesčių politika, kai reikalaujama susimokėti mokesčius dar net negavus pajamų; pensijų mažinimas, pensinių fondų įnašų apribojimai.
  • Laisvė  - Kauno pedofilijos bylos, E. Kusaitės byla, aukščiausių Policijos departamento ir FNTT pareigūnų atstatydinimai.
  • Gyvybė – V. Pociūno byla,  Kauno pedofilijos bylos.

Stebint šiuos procesus iš valstybės, kurioje taip pat neseniai būta panašių problemų su bankais, pasiklausymo ar  parlamentarų išlaidų skandalų (kai kurie jų net buvo nuteisti), vertinant Jungtinės karalystės veiksmus ir sprendimų  atitikimą pagrindinėms žmogaus teisėms, Lietuvos politika šiame kontekste atrodo tebesivadovaujanti feodalinės santvarkos principais, kai feodalų rolėje yra pati valstybė ar jos valdininkai. Tačiau nereikia pamiršti, kad gyvename  XXI a. demokratinėje valstybėje, o feodaliniai santykiai seniai tapo istorija. Problema ta, kad realioji  Lietuvos valdžios vykdoma politika  absoliučiai nesiderina su oficialiai valdžios deklaruojamais tikslais ir siekiais.“

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt