Pirmadienis, Spalis 21, 2019
   
Tekstas

P. Auštrevičius: 2012-ųjų Seimo pavasario sesija – pergalių belaukiant

Prasidedanti Seimo pavasario sesija – paskutinė pilna šios kadencijos parlamento veiklos sesija.
Akivaizdu, kad artėjantys rinkimai daro vis didesnę įtaką bendram politiniam klimatui, atskiroms politinėms jėgoms ir jų iniciatyvoms. Dėl to kai kam vis sunkiau sutelkti dėmesį į „nuobodžias“ šalies vidaus reformas, esminę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui turinčius klausimus.

Kokioje aplinkoje dabar gyvename? Reikia pripažinti, kad Lietuva galutinai neįveikė sunkmečio, kartu derėtų nepamiršti, kad taupydami turėtume dėti kur kas didesnes pastangas naujoms darbo vietoms kurti. Šiam klausimui ir pats asmeniškai skirsiu išskirtinį dėmesį.

Kokie svarbiausi darbai laukia Seimo pavasario sesijoje? Žinoma, bene svarbiausia – sprendimai, susiję su energetika. Tai naujosios Visagino atominės elektrinės statybos projektas, tolesnės derybos su Japonijos kompanija „Hitachi“. Klausimas – kokie bus galimi Lietuvos finansiniai įsipareigojimai, kas bus gauta mainais iš investuotojų ir kiek tai kainuos energijos vartotojams?

Prieš priimant sprendimus, būtina atlikti išsamią naujosios Visagino atominės elektrinės statybos projekto kaštų ir naudos analizę. Dabar viešojoje erdvėje spekuliuojama skirtingais skaičiais, pvz., kiek ateityje galėtų kainuoti elektra, tačiau šiuo metu minimi rodikliai gali neturėti nieko bendra su tikrove.

Atominės elektrinės projektą turėtume vertinti nusiėmę rožinius akinius, realistiškai. Papildomai privalome sudaryti kaip įmanoma palankesnes sąlygas alternatyvios energijos gamybos sektorių plėtotei. Pasaulio praktika rodo, kad valstybei remtis tiktai vienu energijos gamybos šaltiniu yra nesaugu ir finansiniu aspektu neverta. Be to, čia ypač aktualūs ir aplinkosauginiai reikalavimai, į kuriuos būtina atsižvelgti. O palankių elektros kainų mūsų gyventojai gali tikėtis tik tokiu atveju, jei energija bus tiekiama ne iš vieno šaltinio. 
Kokius savo inicijuotus įstatymų projektus Seimo pavasario sesijoje galėčiau išskirti?

Pirmiausia, tai naujai registruojamas Administracinės naštos mažinimo įstatymas. Juo bus numatytos aiškios sąlygos, kaip nuolatos mažinti biurokratizmo, vis dar gajaus „popierizmo“ apimtis Lietuvoje. Sieksiu, kad Vyriausybė kartu su biudžeto projektu kasmet pateiktų ir informaciją, kaip tai paveiks bendrą administracinę naštą šalyje.

Pavyzdžiui, kiek gyventojams reikės pildyti įvairių dokumentų, siekiant atlikti turto, asmens gyvenamosios vietos registravimo ar kitus veiksmus? Kiek dėl to žmonės patirs išlaidų? Kaip pasiekti, kad verslo bendrovės kelis kartus nepildytų analogiško turinio dokumentų? Sieksiu, kad administracinė našta mažėtų savivaldoje, kuri kiekvieną iš mūsų paliečia tiesiogiai.

Antras klausimas – daugiabučių ir individualių namų renovacija. Esamą skirtingą valstybės paramos tvarką daugiabučių ir privačių namų gyventojams, siekiantiems modernizuoti savo būstą, būtina suvienodinti. Dėl to Seime jau įregistravau Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas (plačiau – http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=419169&p_query=&p_tr2=2).

Valstybės parama, pagal projektą, būtų teikiama kompensuojant 15 procentų gyvenamojo namo savininko išlaidų energijos gamybos sistemoms atnaujinti.  Toji parama gyvenamiesiems namams modernizuoti galėtų būti teikiama ir jos administravimo išlaidos padengiamos iš 20 procentų Klimato kaitos specialiosios programos lėšų.

Tokiu būdu išlošia valstybė – bendras energijos poreikis sumažėja, o gyventojai taupydami energiją pajus ir finansinę naudą. Tvirtai tikiu, kad jau pribrendome priimti minėtą įstatymo pataisą.

Trečias aktualus klausimas – naujos redakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kuriuo bus keliami aukštesni reikalavimai gyvūnų šeimininkams, bus aiškiau apibrėžiama neleistino elgesio su gyvūnais samprata. Civilizuota europietiška tvarka ir taisyklės – tiesiog būtinos norint sukurti darnią aplinką, nutraukti nepateisinamą kai kurių neatsakingų asmenų elgesį.

Taigi, minėtiems įstatymų projektams pavasarį skirsiu ypatingą dėmesį.

Ši Seimo pavasario sesija bus itin įtempta ir gausi darbų – jau dabar užregistruota daugiau nei 650 įstatymų pataisų ir projektų, o mes puikiai žinome, kad Seimas per sesiją gali priimti 250-350 teisės aktų.
Ar Seimas priims būtiniausius ir žmonėms naudingiausius įstatymus? Tai priklausys nuo kiekvieno parlamentaro veiklos ir ryžto. Norisi palinkėti, kad prieš vasaros olimpines žaidynes Londone finišuosianti Seimo pavasario sesija mums atneštų svarių rezultatų ir naujų progų pasidžiaugti pergalėmis.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt