Trečiadienis, Rugpjūtis 21, 2019
   
Tekstas

Liberalų diskusija: Kam naudinga „Valstybės žinių“ pinigų švaistykla?

Praėjusią savaitę Seimas ketvirtą kartą bandė priimti Teisėkūros pagrindų įstatymą, pagal kurį nuo kitų metų kovo nebereikėtų įstatymų ir kitų teisės aktų skelbti popieriniame „Valstybės žinių“ leidinyje. Ketvirtą kartą ir vėl nesėkmingai. Kam naudinga, kad „Valstybės žinių“ pinigų švaistykla, komentuoja Teisingumo ministras Remigijus Šimašius bei dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Ir dar. Kvorumas balsuojant dėl minėtų Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisų per pastarąsias dvi savaites buvo sužlugdytas keturis kartus. Keturis kartus Keturis kartus į balsavimą susirinko nepakankamas parlamentarų skaičius. Pastarąjį kart salėje dalyvavo visi 12 Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų bei gausus konservatorių būrys. Tačiau nepasirodė nė vienas liberalcentristas. Šį kartą tai ir sužlugdė balsavimo kvorumą.

R.Šimašius: „Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas, kurį jau senokai esu pateikęs Seimui, numato, kad valdžios priimami sprendimai būtų dar patogiau prieinami visuomenei, visas procesas - nuo teisės akto idėjos atsiradimo, iki jo priėmimo bei paskelbimo  – vyktų internete. Tai leistų dirbti dar skaidriau, moderniau ir pigiau, aktyviau į teisės aktų priėmimą įtraukti visuomenę.

Šiuo metu norint rasti oficialų teisės aktų tekstą, reikia mokėti – pirkti ar prenumeruoti „Valstybės žinias“, kurios, beje, adresatą pasiekia jau tada, kai įstatymai yra įsigalioję. Norint rasti visus teisės akto pakeitimus, teks ant stalo pasidėti nemenką krūvą šių leidinių ir užtrukti iš visų jų surenkant reikalingus pakeitimus. Kainuoja ir informacijos skelbimas šio leidinio priede „Informaciniai pranešimai“. Viską perkėlus į internetą, kaip yra siūloma mano pateiktame įstatymo projekte, viskas būtų žymiai moderniau ir pigiau. 

Oficialūs teisės aktų tekstai būtų visiems prieinami nemokamai, tekstas visuomet patogiai pateikiamas su visais pakeitimais viename aktualiame dokumente, greita ir patogi paieška, nemokamas pranešimų skelbimas vienoje vietoje ir pan. 

Tačiau, deja, šie teigiami pokyčiai akivaizdžiai turi vieną tariamą „minusą“. Juos įgyvendinus teks spręsti „Valstybės žinių“ egzistavimo, o kartu ir jo vadovo darbo vietos, klausimą. Tuo itin susirūpinusi grupelė politikų, kurių negaliu niekaip kitaip pavadinti, kaip tik valstybininkų klanu, kurie jau kurį laiką atvirai boikotuoja šio įstatymo priėmimą Seime. 

Tam, kad įstatymo pataisos būtų priimtos,  reikia, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys. Kaip tik balsuojant dėl šio įstatymo, valstybininkų grupuotė atsistoja ir išeina gerti kavos. Štai, pavyzdžiui, vieno posėdžio iliustracija:10:09, dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo priėmimo klausimo užsiregistravo vos 52 Seimo nariai.10:08, t.y. vos prieš minutę, dėl kito klausimo apie Seimo Pirmininko pavadavimą buvo užsiregistravę 96 Seimo nariai.10:11, po pusantros minutės, dėl Įmonių bankroto įstatymo pataisų klausimo vėl užsiregistravo 101 Seimo narys.

Taigi, akivaizdu, kad bent jau kol kas „Valstybės žinių“ gyvavimo klausimas yra itin svarbus, svarbesnis už visuomenės interesus. 

Štai taip „valstybininkai“ rūpinasi Lietuva…

Vis dėl to tikiuosi, kad artimiausiu metu šis teigiamus ir laukiamus pokyčius numatantis įstatymas bus priimtas.

P.S. Atsiprašau visų tų žmonių, kurie yra valstybininkai tikrąja to žodžio prasme, t.y., tie, kuriems rūpi Lietuvos valstybė, ir kurie skiria savo pastangas, energiją tam, kad ši valstybė būtų geresnė.“

V.Bruveris: „Šis absurdiškas ir kvailas atvejis – tik didesnės problemos dalis bei itin iškalbingas pavyzdys. Jis pirštu prikišamai rodo, kodėl dūmais virto visų valdančiųjų partijų prieš kelis metus dalinti pažadai ir platūs užmojai „optimizuoti“ ir racionalizuoti visą įvairių valdiškų įstaigų ir įstaigėlių tinklą, labiausiai apraizgiusį visas ministerijas, daugumą tų parazitinių ataugų paprasčiausiai nukapojant. Kuo tai baigėsi – visi matome ir žinome. Apgailėtiną Saulėlydžio komisijos fiasko dar labiau apgailėtinu daro tos komisijos vairininkų ir iniciatorių propagandinės kalbos, jog ji vis dėlto nuveikė „labai daug“ ir esą jau sutaupė valstybei kone milijardą litų.

Juk akivaizdu, kad tiek ketvirtas mėginimas atsisakyti „Valstybės žinių“ makulatūros, tiek mėginimai pagaliau nuleisti biurokratijos saulę žlugo dėl tos pačios priežasties – biurokratinės mafijos ir politikų neišardomos sąjungos. Ši sąjunga amžina, kaip ir pati Nepriklausomybė ir jos išardyti nesugebėjo nei viena valdžia – net ir ši, žadėjusi nuversti pačius didžiausius kalnus ir išmėžti labiausiai pridirbtas arklides.

Žinoma, socialdemokratai – bene aktyviausi tiek „Valstybės žinių“ leidyklos etatų bei lėšų ir savo bičiulio J.Liongino gynėjai. Kaipgi galėtų būti kitaip? Būtent kairiojoje stovykloje daugiausiai užtarėjų, skandinant įvairius „saulėlydinius“ projektus (tiksliau tą saujelę, kuri šiaip ne taip vis dėlto buvo pasiekusi Seimą) rasdavo ir savo posteliais bei sinekūromis susirūpinę aukštosios ir žemesniosios valdininkijos atstovai.

Tačiau juk balsavimui nesiregistravo kone visos Seimo frakcijos, išskyrus dvi. Tai tik rodo, kad net ir menkiausio valstybės lėšų sutaupymo tiek šiuo, tiek ir kitais atvejais nereikia ir daliai pačių valdančiųjų. Ką gi, visa tai – bjauri veidmainystė, ir tiek.“

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt