Ketvirtadienis, Rugpjūtis 22, 2019
   
Tekstas

D. Kuodytė: apie Klonio gatvę, pasklidusią po Lietuvą

Įvykdžius teismo sprendimą ir pagaliau įrodžius, kad teisingumas vykdomas ne gatvėse, vadinamosios Klonio gatvės naujakuriai pasklido po visą Lietuvą: rinkosi prie Prezidentūros, pagrindinėse miestų aikštėse.

Tenka tik stebėtis, kodėl save kovotojais prieš pedofiliją laikantys asmenys, rengiantys protesto akcijas, viešai nereiškia savo pozicijos ir pasipiktinimo dėl Lietuvos teisėsaugos fiksuojamų galimų vaikų seksualinio išnaudojimo atvejų.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Vilniaus policijos pareigūnai sulaikė jau trečią asmenį, įtariamą 14-mečio, dėl kurio buvo sulaikytas ir Krašto apsaugos ministerijos karinės žvalgybos analitikas, seksualiniu išnaudojimu.

Tačiau kažkodėl neteko pastebėti, kad kas nors protestuotų prie Krašto apsaugos ministerijos.  O juk šiuo atveju galimai nuskriaustas vaikas. Tokių ir panašių vaikų seksualinės prievartos istorijų nuolat pastebime kriminalinėse kronikose. Tačiau ar kam nors iš tų žmonių, kurie šiandien skelbiasi kovotojais prieš pedofiliją, iš tiesų rūpi prievartą patyrusių vaikų likimai? Šių dienų įvykiai įrodo – tikrai ne.

Turbūt taip yra ir todėl, kad tie vaikai neturi įtakingų tetų, jie neįdomūs žiniasklaidai ir rinkimams besiruošiantiems politikams.

Keletą pastarųjų metų stebėjome fantasmagoriją – Klonio gatvės kronikas. Tai galiausiai tapo ne realybe, o virtualiu jos atspindžiu, kuriame viskas sukonstruota priešingai, nei yra iš tikrųjų.

Tokiu būdu žmones galimai nužudęs asmuo tapo didvyris, o savo sugalvotą teisingumo sąvoką ėmėsi lipdyti minia.  Graudu tai vadinti stebuklu, bet visgi – net kunigai tapo politikais... Į šią istoriją pasinėrė ir dalis aukščiausių valstybės pareigūnų.

Apgailestauti tenka ir dėl to, kad motiną bandoma paversti priešu savo vaikui, o vaiko emocinis laužymas kažkodėl buvo vadinamas meile ir globa.

Tad klausimas čia gali būti tik vienas – ar mes galime taikstytis su tokia padėtimi, ar sutinkame gyventi toje virtualioje realybėje? Ar vis dėlto, išanalizavę klaidas ir bėdas, kurias apnuogino ši istorija, pabandysime įrodyti, kad ir toliau esame teisinė, demokratinė valstybė, kurioje nevyksta Linčo teismai, kurioje egzistuoja ir gerbiama įstatymų viršenybė bei žmogaus teisės?

Tikiu, kad išmintis ir paprasčiausia pagarba žmogui yra stipresnė ir niekas nepajėgs išmušti iš po kojų tų pamatinių vertybių, kurias mes ne kartą esame apgynę.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt