Pirmadienis, Spalis 21, 2019
   
Tekstas

Valstybės klaidas apmokės jas padarę, o ne mokesčių mokėtojai

Šiuo metu valstybės tarnautojams padarius klaidą ne visuomet užtikrinama, kad galiausiai jie už ją ir sumokėtų. Nors teisės aktai numato visą mechanizmą kaip turi būti taikoma atsakomybė, tačiau tai nėra tinkamai daroma, todėl siūloma užkirsti tam kelią.

Dabar valstybės tarnautojui priėmus netinkamus sprendimus ir dėl to padarius žalą, už ją atlygina valstybės institucija, kuri vėliau iš tarnautojo gali ją išsiieškoti. Jei valstybės tarnautojas klaidą padarė netyčia, iš jo gali būti reikalaujama atlyginti padarytą žalą išieškant ne daugiau nei 9 vidutinių mėnesių atlyginimo sumą. Tačiau jei pažeidimas padarytas tyčia, kaltas asmuo privalo atlyginti visus nuostolius.

„Deja, ne visuomet valstybės institucijos imasi veiksmų, kad atlyginta žala būtų išieškoma iš kaltų asmenų. Taip galiausiai už klaidas sumoka ne tie kas jas padarė, o visi mokesčių mokėtojai. Siekiant išvengti tokių situacijų būtina numatyti, kad jei institucijų vadovai neužtikrins, kad tarnautojai tinkamai atsakytų už klaidas ir iš jų būtų išieškota padaryta žala, atsakyti už tai teks jiems patiems. Kaip tai bus įgyvendinama, institucijų vadovai privalės periodiškai atsiskaityti“, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Ne mažiau svarbu užtikrinti ir tai, kad už netinkamai priimtus tarnautojų sprendimus netektų nukentėti tiems asmenims, kurie jais pasitikėjo, o galiausiai liko kvailio vietoje. Pavyzdžiui, institucija išdavė žmogui leidimą vykdyti ūkinę veiklą, o vėliau paaiškėja, kad leidimas negalioja, nes valstybės tarnautojas tai padarė neteisėtai. 

Tokiu atveju sąžiningam žmogui kreipusis į teismą turėtų būti atsakingai įvertinama kas sukeltų mažiau žalos – dokumento panaikinimas ar palikimas galioti. Teisės aktai šiuo metu aiškiai neįtvirtina galimybės teismams palikti galioti neteisėtą sprendimą, tačiau jau kurį laiką teismų praktika formuojasi taip, kad kaskart sprendžiama kas būtų teisingiau. Jei palikus neteisėtą dokumentą galioti tai sukeltų daugybę neigiamų pasekmių, jis privalo būti naikinamas, tačiau jei teisingiau būtų jį palikti galioti, turi būti priimtas toks sprendimas. Šią praktiką siūloma aiškiai įtvirtinti teisės aktuose.

Teisingumo ministras taip pat siūlo įvesti naują taisyklę, kad neteisėtą sprendimą priėmus keliems asmenims nė vienas jų neišvengtų atsakomybės ir už tai proporcingai atsakytų.  T.y. kiekvieno kalto asmens dalis atlyginant žalą būtų nustatoma proporcingai jų kompetencijos riboms, nustatytoms pareigybės aprašyme. Taip bus užtikrinta, kad atsakomybę prisiima visi, tačiau pvz. specialistui, kuris galbūt sprendė tik dėl vieno iš aspektų išduodant leidimą, neteks tokia pat atsakomybės dalis kaip, tarkim, galutinį sprendimą priėmusiam skyriaus vadovui.

Šie siūlymai yra pateikti Teisingumo ministerijai išanalizavus esamą teisinį reguliavimą dėl valstybės institucijų, jų tarnautojų neteisėtų sprendimų ir sąžiningų asmenų interesų apsaugos. Šiandien jie pristatomi Vyriausybei. Jei ši pritars minėtoms idėjoms, bus rengiami atitinkami teisės aktų projektai.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt