Pirmadienis, Spalis 21, 2019
   
Tekstas

Š. Gustainis. Mokesčių klausimu. Mažiau yra daugiau

Į Lietuvą atvykęs eurokomisaras Algirdas Šemeta pastebėjo tai, ką tikriausiai jau seniai žinojo: Lietuvoje mokesčiai sudaro 27 procentus visų šalies pajamų, o tai yra mažiausias rodiklis ES. Ir iš karto pateikė receptą: kai kuriuos mokesčius padidinti ir įvesti naujų – nekilnojamojo turto ir aplinkos bei automobilių.

Apie p. Šemetos siūlomus naujus mokesčius kol kas nekalbėkime. Pasiaiškinkime, ką reiškia teiginys, jog Lietuvoje mokesčiai sudaro mažiausią valstybės pajamų dalį.
Pirma mintis, kuri šautų į galvą, būtų ta, kad pas mus mokesčiai tiesiog per maži. Gyvename mokesčių rojuje. Belieka laukti, kad užsienio turtuoliai ir įmonės atsikraustys pas mus su visu savo kapitalu ir perkels čia savo verslą. Deja, taip nėra. Maža to, internetas ir spauda mirga nuo istorijų apie tai, kaip savo šalyje vargę ir prasimušti negalėję tautiečiai Anglijoje ar Airijoje savo verslui randa palankesnį mokesčių klimatą.


Ką sako skaičiai?

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Lietuvoje siekia 21 proc. ir yra vienas didžiausių Europoje. Didesnis tik Skandinavijos šalyse ir ypač skolų krizės prispaustose šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje, kuri buvo priversta PVM didinti iki 23 proc.
Gyventojų pajamų mokestis yra palyginti nedidelis, bet, kaip pastebi specialistai, neproporcingai dideles įmokas dirbantys ir darbdaviai sumoka „Sodrai“. Norėdamas mokėti darbuotojui 3 000 Lt algą, darbdavys turi dar beveik tiek pat (42 proc.) atseikėti valstybei. Pavyzdžiui, Airijoje valstybė „pasiima“ 21,3 proc.
Tarkime, darbdavys Lietuvoje darbuotojui moka 3 000 Lt. Darbuotojas pakankamai kvalifikuotas ir naudingas įmonei, todėl norėdamas jį paskatinti ar išlaikyti darbo vietoje, darbdavys ketina jam pakelti algą iki 3 500 Lt. Tuomet beveik puse tiek padidėja ir jo įmokos valstybei! Taigi, sumanymas pakelti darbuotojui algą 500 Lt darbdaviui kainuoja (su mokesčiais) 862 Lt ir dar kelis centus.
Žinoma, čia kalbama apie „šviesius“ pinigus, legaliai mokamą atlyginimą. Bet ką daryti, jei darbuotojas reikalauja didesnio atlyginimo, o sumokėti jam dvigubai, nei jis prašo, nėra jokių galimybių?
Va čia ir reikėtų ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl turėdami anaiptol ne mažus mokesčių tarifus tiek mažai pačių mokesčių surenkame į biudžetą. Dideli mokesčių tarifai, deja, augina ne valstybės pajamas, o šešėlinę ekonomiką.
Negalima didinti mokesčių naštos ir naiviai tikėtis, kad darbuotojai ir verslas ją neš, kokia ji bebūtų. Jei peržengiama ta riba, kai mokesčius mokėti darosi pavojinga verslo gyvybei, verslas traukiasi į šešėlį, iš kurio savo dalį valstybei išpešti jau kur kas sunkiau nei iš sąžiningai dirbančių žmonių.
Nenoriu kritikuoti mokesčių reformos, kuri galbūt buvo neišvengiamas skausmingas veiksmas ištikus ūmiai ekonominei negalei. Vis dėlto dabar pats laikas pagalvoti apie tai, ką galime nuveikti, kad mokėti mokesčius, liaudiškai tariant, apsimokėtų.
Pavyzdžiui, įvesti mokesčių „lubas“. Kad darbdavys būtų suinteresuotas kelti atlyginimą, o darbuotojas pajustų realią naudą. Pakalbėkime apie aukščiau jau minėtą 3 000 Lt ribą. Jei darbdavys darbuotojui, kuris gauna tris tūkstančius algos, nuspręs pakelti atlyginimą 500 Lt, jam tai nieko papildomai nekainuos. Darbdaviai bus suinteresuoti kelti atlyginimus (ir išlaikyti darbuotojus!), žmonės turės daugiau galimybių užsidirbti, o valstybė išloš, nes didėjant žmonių pajamoms augs vidaus vartojimas, taigi ir pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio, augant motyvacijai dirbti skaidriai pagerės mokesčių surinkimas ir t. t.
Mano galva, dideli mokesčiai demoralizuoja – jei sąžiningas darbas neapsimoka, kas norės jo imtis? O kalbant apie mokesčių surinkimą šiuo atveju galioja patarlė – mažiau yra daugiau.
Skaitykite daugiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/14767660/Mokesciu.klausimu..Maziau.yra.daugiau=2012-06-11_12-52/#ixzz1y7hIq45F

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt