Pirmadienis, Spalis 21, 2019
   
Tekstas

L. Donskis. Pamąstymai Valstybės dienos išvakarėse: Istorija kalba per Lietuvą

Didysis vokiečių filosofas, vokiečių klasikinio idealizmo pamatinis mąstytojas Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis apmaudžiai suklydo istorinėms tautoms priskirdamas tik valstybes sukūrusias tautas. Ką padarysi – klaidos yra kūrybingumo ir genialumo požymis. Neklysta vidutinybės, saugiai kartojančios svetimas frazes, savo atradimais verčiančios svetimas strategijas ir scenarijus, o todėl ir nieko originalaus nesukuriančios.

Juk niekada savo valstybės nesukūrė baskai – viena iš senovinių ir ypač turtingos istorijos tautų. Prancūzijoje baskai buvo vadinami gaskonais – taip, Alexandre’o Dumas nemirtingųjų knygų apie tris muškietininkus herojus gaskonas D’Artanjanas (D’Artagnan) buvo pats tikriausias istorinis baskas. Lygiai kaip ir Edmond’o Rostand’o nemirtingos pjesės Sirano de Beržerakas (Cyrano de Bergerac) herojus poetas – nors pastarojo prototipas buvo paryžietis.

Savo valstybės nesukūrė ir katalonai – didžiųjų architektų ir tapytojų Antoni Gaudí, Joano Miró, Salvadoro Dali tauta. Savo nepriklausomos ir savarankiškos valstybės iki šiol neturi Britų karūnai milžiniškų nuopelnų turinti škotų tauta. Nejaugi šios tautos – neistorinės?

Ar už mus kuo nors prastesnės tautos yra latviai, estai ir suomiai, savo valstybes sukūrę tik po Pirmojo pasaulinio karo? O norvegai ir islandai, tik XX amžiuje ištrūkę iš imperijos. Tik XX amžiuje į pasaulio politinį žemėlapį patekę čekai, slovakai, Balkanų tautos. Jos – taip pat neistorinės tautos? Vargu bau. 
Tiesiog lietuviai – sena tauta. Karaliaus Mindaugo karūnavimą menanti tauta, įsijungusi į viduramžių Europos monarchijų lygą, t.y. civilizuotas valstybes. Per Lietuvos valstybės istoriją gali pasakoti visos Europos istoriją, nes su Lietuva siejosi didieji ano meto istoriniai įvykiai.

Net toks didis mąstytojas kaip Michelis de Montaigne’is savo įstabiose Esė (Les Essais) mini Vytautą Didįjį – vienoje esė prancūzų filosofas mini Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio pasibjaurėjimą budelio profesija, dėl kurios,  pasak esė  žanro tėvo, Vytautas Didysis nusikaltėliui liepdavo pačiam sau atlikti mirties bausmę, idant ja nesiteptų dori žmonės.

Sykiu Lietuvos valstybė yra jauna politinė esybė. Antroji Respublika radikaliai atplyšo nuo LDK ir, pripažinkime, nutraukė su ja visus saitus. Paskutiniuoju LDK piliečiu save vadinęs didysis lenkiškai rašęs lietuvis Czesławas Miłoszas turbūt buvo paskutinysis gyvasis tiltas tarp dviejų mūsų tėvynių – istorinės LDK su visa daugiakultūre jos tradicija ir moderniosios nedidelės, dramatiško ir sudėtingo likimo XX a. Lietuvos.

Per moderniąją Lietuvą galima papasakoti visą XX amžiaus istoriją. Juk Lietuvos drama – tai laisvės, emancipacijos, tapatybės, noro būti ir išlikti savimi drama. Lietuvos nepriklausomybės ir valstybės istorija neatsiejama ir nuo liberalių vertybių ir idėjų sklaidos. Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, Vincas Kudirka, o vėliau teisininkas ir politinis mąstytojas Mykolas Römeris bei liberalūs žurnalistai Juozas Keliuotis ir Valentinas Gustainis – jų visų būta liberalių intelektualų, kūrusių modernią Lietuvą moderniajame pasaulyje. Liberalios idėjos ir tapatybės modeliai, kaip ir liberalaus moralinio ir politinio jautrumo formos, suformavo Antrąją Respubliką.
O dabartinę Lietuvą – neretai vadinamą Trečiąją Respublika – formavo ir fundamentalios išeivijos įtakos, kurių tarpe iškilus vaidmuo teko liberaliems mąstytojams, visuomenės veikėjams ir kūrėjams – lietuviškojo liberalizmo tėvui Vytautui Kavoliui, Valdui Adamkui, Algimantui Mackui, Antanui Škėmai, Liūtui Mockūnui, Aleksandrui Štromui, Tomui Venclovai. Formavo ją ir nūdienos Liberalų Sąjūdžio žmonės – visų pirma Lietuvos nepriklausomybės signataras ir Lietuvos politinio liberalizmo moralinis autoritetas Eugenijus Gentvilas.
Tad mes turime du likimus, dvi savo istorijos ir tapatybės trajektorijas –  Mindaugo Lietuvos ir XX amžiaus naujosios Lietuvos. Abi jos vienodai prasmingos ir būtinos.

Prisiminkime šitą liepos 6-ąją, švęsdami karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę kaip mūsų valstybės dieną.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt