Ketvirtadienis, Rugpjūtis 22, 2019
   
Tekstas

Ramūnas Gatautis: „Energetikos virsmą europiečiai supranta kur kas nuosaikiau nei lietuviškoji politinė scena“

Kol Lietuva skęsta diskusijose, ar tikrai šalies Vyriausybė turi pirkti savo nuosavą atominį katiliuką, kitos ES šalys ir jų liberaliosios partijos suka galvas dėl savo šalių energetikos ateities. Liepos mėnesį Briuselyje, Europos liberalų demokratų partijos  (European Liberal Democrats - ELDR) būstinėje energetikos klausimais diskutavo ES šalių atstovai. Diskutuota apie ELDR Kongrese planuojamą priimti rezoliuciją dėl Energetikos virsmo (energy transition).

Nors procesas skamba kiek pretenzingai, energetikos virsmą europiečiai supranta kur kas nuosaikiau ir nuosekliau nei lietuviškoji politinė scena. Nė viena ES šalies Vyriausybė neplanuoja užsiimti verslu ir statyti atomines ar netomines elektrines. Tai paliekama privatiems investuotojams. Tačiau supratimas, kad Europos laukia rimti iššūkiai, kai kalbama apie aprūpinimą energiją, – vienareikšmiškai aiškus. Vyriausybių vaidmuo yra labai svarbus tiek atskirų šalių, tiek bendrų ES energetikos vystymo gairių rengime ir įgyvendinimo skatinime. 

Kaip žinia šiuo metu Europos Sąjungos tikslai nusakomi šūkiu 3 kart po 20: iki 2020 metų bent 20 % sumažindamos CO2 emisijų išmetimą į aplinką, 20 % padidinti energijos efektyvumą ir 20 % padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Kiekviena šalis narė šiuos procentus nusistatė pagal savo galimybes. Lietuva įsipareigojo iki 2020 metų 23% energijos pagaminti iš atsinaujinančių išteklių.Susitikime aptartas ELDR Kongreso rezoliucijos juodraštis, kuriame išskirtos kelios temos: energetinio efektyvumo didinimo būdai, požiūris į energetinį saugumą, gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimas, laikysena atominės energetikos vystymo atžvilgiu.

Susitikimas pradėtas aktualijų aptarimu – dėl ekonominio sąstingio sumažėjus gamybos apimtims, stipriai krito CO2 kainos apyvartinių taršos leidimų sistemoje, o tai labai sumažino pramonės motyvaciją investuoti į naujas, mažiau  CO2 prigaminančias technologijas. Briuselyje svarstyta, ar nevertėtų „išimti“ dalies nemokamų leidimų ir taip pakelti CO2 kainas. Tačiau tam itin nepritaria labiausiai krizės paliestos šalys (Italija, Ispanija, taip pat ir Vokietija), nes papildomos išlaidos jų pramonę daro dar mažiau konkurencinga. Diskusijoje sutarta nepalaikyti dirbtinės invazijos į jau veikiantį taršos leidimų mechanizmą, nes ES brendant iš krizės, CO2 kaina vėl kils, o atsigaunanti pramonė turės galimybių investuoti į naujas technologijas. 

Dėl galimybių atskiroms šalims narėms ištesėti savo įsipareigojimus dėl 3*20 tikslų – susitikimo dalyvių nuomonės labai skyrėsi – danų atstovė energingai agitavo kelti įsipareigojimų kartelę aukštyn ir neabejojo, kad jos šalies ir taip dideli įsipareigojimai bus įvykdyti. Tai susiję ir su Danijos pirmininkavimu ES taryboje. Kitų šalių atstovai – vokiečiai, olandai, belgai, prancūzai – tuo stipriai abejojo ir atvirai klausė, ko verti politiškai gražūs šūkiai, kurių įgyvendinimo galimybės ir taip miglotos. Sutarta susilaikyti nuo siūlymų didinti tikslus ir atlikti kruopštesnę galimybių analizę , o tuomet grįžti prie tikslų koregavimo.

Diskutuojant apie energetinio efektyvumo didinimo galimybes, šalių atstovų nuomonės irgi skyrėsi. Vieni entuziastingai palaikė šiuo metu rengiamos Energijos efektyvumo direktyvos projekto nuostatas, įpareigojančias šalies nares pasiekti aiškiai išmatuojamus sutaupymus, kiti siūlė neperlenkti lazdos, nes tai pakankamai keblu įgyvendinti, be to gali atsiliepti pramonės konkurencingumui. Kaip pavyzdį Vokietijos atstovai nurodė liūdną jų šalies aliuminio pramonės baigtį, kuri buvo iškelta į kitas šalis vykdant energijos taupymo pramonėje tikslus (aliuminio gamyba labai imli energijai). Mano siūlymas rezoliucijoje paminėti paramą termofikacinių (kogeneracinių) elektrinių, kurios pasižymi daug efektyvesne energijos konversija nei kondensacinės elektrinės,  plėtrai, palaikymo sulaukė tik iš Suomijos ir Švedijos atstovų. Tačiau papildomo sakinio neatsirado, motyvuojant, kad ši technologija, kartu su centralizuoto šilumos tiekimo sistemomis, labiau būdingos Šiaurės ir Rytų Europos šalims. Tuo tarpu Ispanijos atstovė net tokio termino nežinojo. Toks įspūdis, kad Skandinavijos šalys, garsėjančios savo efektyvumo didinimo pažanga ir be Briuselio raginimų tai sėkmingai gali daryti, o Rytinės Europos balsas ne toks jau ir stiprus (iš trijų Baltijos šalių aš buvau vienintelis atstovas). 

Diskutuojant apie energetinį saugumą, buvo daug kartų paminėta didžioji mūsų rytinė kaimynė. Jos energingus bandymus žaisti ES energetikos srityje jaučiame ne mes vieni, tai rūpesčių kelia ir didžiosioms šalims – Vokietijai, Italijai, Prancūzijai. Rusijos norai investuoti į energijos tiekimo tinklus pačiose ES šalyse vertinami įvairiai: iš vienos pusės, tai prieštarautų dabartinei politikai didinti konkurenciją ir atskirti tiekimo sistemų priežiūrą nuo energijos srautų prekybos, iš kitos pusės, klausiama ar racionalu atsisakyti investicijų į infrastruktūrą, kuri šiaip jau labai imli pinigams, juolab kad rusai vamzdžių neišsiveš. Kokiu laipsniu ES turėtų šnekėtis su Rusija pirkdama energetinius išteklius – interesai irgi skirtingi. Mažosios šalys, tarp jų ir Lietuva, norėtų stiprios Briuselio paramos, didžiosios gi šalys mano turinčios pakankamai svertų susitarti joms palankiomis sąlygomis. Be to vyksta varžytuvės tarp didžiųjų energetikos kompanijų, kuri gaus teisę investuoti į Rusijos naftos ir dujų naujų išgavimo vietų įsisavinimą. 

Atsinaujinančių energijos išteklių (AEĮ) gamybos skatinimas. Kaip žinia tai yra vienas labiausiai afišuojamų tikslų, numatyti konkretūs šalių narių įsipareigojimai. Susitikime nuomonių apie dar stipresnį AEĮ skatinimą buvo irgi pakankamai įvairių, matyt, tai labai priklausė ir nuo asmeninių ekspertų simpatijų. Pavyzdžiui, ispanė ugningai siūlė aprūpinti elektra iš saulės ir vėjo pusę Europos. Kiti, tame tarpe ir susitikimo moderatorius Chris Huhne (Britų atstovas ES parlamente, beje tikrai neblogai besigaudantis energetikoje), kur kas nuosaikiau žiūrėjo į šių technologijų plėtrą, primindamas, kad šios technologijos dar labai jaunos ir brangios, ir nors joms prognozuojama šviesi ateitis, kol kas radikalaus posūkio nuo tradicinės gamybos link AEĮ dar teks palaukti. Išklausyti Vokietijos atstovų pamastymai apie jų šalies sprendimą artimiausiu metu nutraukti elektros gamybą atominėse elektrinėse. Jiems akivaizdu, kad iš tokio sprendimo artimiausiu metu daugiausiai išloš Prancūzijos AE savininkai bei Rusijos gamtinių dujų tiekėjas. Nors elektros gamyba iš  AEĮ Vokietijoje labai stipriai remiama ir instaliuojamų galių apimtys tikrai įspūdingos, šaliai turinčiai daug pramonės, atsiradusios skylės gamyboje kitaip užkišti nepavyks. Tiek Skandinavijos, tiek Vokietijos specialistai į AEĮ gamybos plėtrą žiūri kaip į paramą šių technologijų tobulintojams, Vyriausybės tikisi ilgalaikės grąžos iš šių technologijų eksporto. Tuo tarpu Prancūzijos, Italijos, Rytinės ES dalies šalių atstovai į sparčią AEĮ plėtrą žiūri kur kas santūriau.

Diskusijos dėl atominių elektrinių ateities ES nebuvo ilgos. Nuspręsta laikytis santūrios pozicijos – plėtoti atominę energetiką yra kiekvienos šalies narės reikalas, jei tik ji sugeba užtikrinti saugumą per visą elektrinės gyvavimo ciklą, įskaitant ir panaudoto kuro bei kitų atliekų sutvarkymą. Į mano klausimą, kokios pozicijos galvojama laikytis prie pat ES sienos statomų naujų AE atveju, kur ne visada galioja griežti ES reikalavimai, pasiūlyta tai įtraukti į energetikos politikos santykių su užsienio šalimis dalį. Kavos pertraukėlės metu bandžiau iškvosti Bulgarijos atstovę detalių apie jų šalies sprendimą nutraukti naujos atominės elektrinės statybą. Bet ponia Bilyana buvo lakoniška: „Skaičiai negailestingi. Krizė irgi. Be to didžiosios kaimynės šešėliai jaučiami ne tik pas jus.. “.

Apibendrinant, galima pažymėti, kad tiek mūsų šalys partnerės ES, tiek jų liberaliosios partijos linkę palaikyti nuoseklų energetikos pertvarkymą diegiant efektyvesnes technologijas, naudojančias vietinį ir atsinaujinantį kurą, didinant energijos efektyvumą tiek gamyboje, tiek vartojimo grandyje, užtikrinant energijos tiekimo saugumą ir patikimumą. O radikalesni ir ambicingi planai paliekami turtingesnių šalių narių nuožiūrai: Švedija, Danija sieks atsisakyti iškastinio kuro, Vokietija irgi stipriai rems AEĮ plėtrą, Lietuva – mūrys AE...

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt