Penktadienis, Gruodis 13, 2019
   
Tekstas

Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius: matome iššūkius, siūlome sprendimus

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje surengta spaudos konferencija, skirta artėjantiems mokslo metams. Ministras Gintaras Steponavičius, pristatydamas nuveiktus darbus ir aktualijas, pabrėžė savarankiškumą, kūrybingumą ir atsakingumą.

Demografiniai iššūkiai mokykloms – gyvybinga, o ne išlikimo mokykla

Dėl demografinės padėties mokyklų ir mokinių skaičiai mažėja. Per paskutinius 5 metus savivaldybių mokyklų skaičius sumažėjo 14,9 proc. (204 mokyklų),  mokinių 24,51 proc. (122075).  Preliminariais duomenimis, po praėjusių mokslo metų 66 mokyklos pakeitė profilį, 9 buvo uždarytos. 

Pagal demografinius rodiklius, mokinių skaičius mažės iki 2017 m. (300 tūkst.). Mažėjant mokinių skaičiams, ministras pabrėžė mokytojams sudaromas persikvalifikavimo galimybes ir naujas švietimo erdves – daugiafunkcius centrus. Šiemet skirta lėšų 36 tokių centrų įrengimui, juose be kitų bendruomenei būtinų reikmių gali būti vykdomas pradinis ir pagrindinis ugdymas. „Ar kiekvienais metais savivaldybės spręs problemą, kaip žūtbūt išlaikyti mažėjančią mokyklą, ar įvertinę jos perspektyvą kartu ieškosime  geriausio varianto savo vaikams“, – dabarties ir ateities demografinius iššūkius apibendrino švietimo ir mokslo ministras.

Dinamiška mokyklų renovacija ir tinklo optimizavimas

Kaip pabrėžė G. Steponavičius, per pastaruosius ketverius metus vykdoma renovacija beprecedentė. 2009-12 m. renovuota ar renovuojama daugiau kaip 500 švietimo įstaigų – vaikų darželių, bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų, aukštųjų mokyklų, tam skirta apie 1,5 mlrd. litų. Jei dėl demografinių priežasčių mokyklą tenka uždaryti, jos patalpos perduodamos bendruomenių reikmėms arba pertvarkomos į daugiafunkcius centrus. Neperspektyvių mokyklų renovacija stabdoma.

Atnaujinamos ne tik mokyklos, bet ir stadionai. 2011-2013 m.  bus rekonstruota 15 stadionų, pernai   buvo atidaryti 6, dar 6 baigiami šiemet.  

Startuoja pasirenkamojo vaikų švietimo krepšelis

2012 m. spalio 1  d. 4 savivaldybėse išbandomas neformaliojo ugdymo krepšelis leidžia į užklasinę veiklą papildomai įtraukti apie 5 tūkst. vaikų. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. krepšelį planuojama pradėti taikyti visos šalies mastu. Naujo modelio privalumas – paslaugų įvairovė ir veiklos plėtra, leidžianti prasminga užklasine veikla užimti iki 50 proc. mokinių (šiuo metu – 20 proc.). 

Ikimokyklinis ugdymas – spartėjanti alternatyvų plėtra

Siekiant spręsti darželių trūkumą įvestas ikimokyklinis krepšelis ir supaprastintos higienos normos duoda pirmuosius vaisius. „Užsibrėžę tikslą didinti darželių prieinamumą, per pastaruosius porą metų matome spartų lūžį, – sako švietimo ir mokslo ministras. – 2010 m. turėjome 626 darželius, o 2012 m. jų skaičius išaugo iki 658, darželius lankančių vaikų skaičius išaugo nuo 67 tūkst. 2008 m. iki 85 tūkst. šiemet.“ 

Kuriama išmani mokykla

G. Steponavičius pažymėjo aktyvią modernių elektroninių priemonių sklaidą mokyklose. Šiais mokslo metais „skaitmeninėmis kuprinėmis“ – planšetiniais kompiuteriais su skaitmeniniais vadovėliais – numatyta aprūpinti apie 100 mokyklų, su jais turės galimybę dirbti iki 10 tūkst. penktokų. 80 proc. mokyklų perėjo prie elektroninių dienynų: nuo 12 mokyklų 2008 m. – iki tūkstančio 2012 m. Kompiuterizuota 40 proc. mokytojų darbo vietų, įrengta 6,4 tūkst. naujų. Virš 400 mokyklų aprūpinta moderniais gamtos mokslų, technologijų ir menų kabinetais. Pradedamas taikyti elektroninis mokinio pažymėjimas. „Per ketverius metus įvyko elektroninių dienynų „sprogimas“. Šioje srityje esame lyderiai ne tik regione, bet ir Europoje“, – sako švietimo ir mokslo ministras.

Diegiama karjeros ugdymo / profesinio orientavimo sistema

Nuo rugsėjo 1 d. bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose bus įdarbinta apie 200, o iki metų pabaigos – 750 karjeros mokytojų, padėsiančių moksleiviams pažinti savo gebėjimus, praktiškai susipažinti su profesijomis ir planuoti būsimą karjerą – kelti sau tikslus ir numatyti konkrečius būdus jiems pasiekti. Šį darbą galės dirbti dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus mažesnį pamokų skaičių turintys mokytojai. Apie 100 aukštesnę karjeros kvalifikaciją turinčių specialistų talkins mokytojams.

Elgesio kodas – įtikinamai drausminti, bet neperžengti raudonos linijos

Parengtos rekomendacijos mokykloms dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams. Jų tikslas  – padėti mokyklų darbuotojams veiksmingai reaguoti į kraštutinius mokinių netinkamo elgesio atvejus ir užtikrinti psichologiškai bei fiziškai saugią aplinką. 

Nauja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema

Per artimiausius dvejus metus daugiau kaip 8 tūkst. mokytojų turės galimybę dalyvauti mokymuose. 70 mokytojų išbandys vienerių metų stažuotes –  tai universitetinės studijos, vadovėlių rengimas, stažuotės Lietuvos ir užsienio mokslo, kultūros įstaigose bei kt. 500 mokytojų įgis pedagogo kvalifikaciją, baigs socialinės pedagogikos, ikimokyklinio ugdymo pedagogikos modulius. Ypatingas dėmesys skiriamas pradedančiajam pedagogui – jiems rengiami specialūs mokymai, stovyklos, skiriama mentorystė.   

Atnaujinamas profesinis mokymas

Šiemet 79 profesinio mokymo įstaigose mokslo metus pradės daugiau kaip 46 tūkst. moksleivių. Profesinio mokymo sistemoje vyksta tinklo konsolidacija – per praėjusius metus sujungtos 7 profesinės mokyklos, dar 6 jungiamos šiuo metu. Profesinės mokyklos pertvarkomos į viešąsias įstaigas, siekiant į jų valdymą pritraukti verslą ir profesinį rengimą artinti prie darbo rinkos poreikių.

Steigiami modernia įranga aprūpinti sektoriniai praktinio mokymo centrai. Jau atidaryti medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų centrai Kaune ir Ukmergėje, iki metų pabaigos bus atidaryti dar 5 – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje, iki 2014 m. pab. iš viso numatoma įrengti 42 sektorinius praktinio mokymo centrus.

Pasiektas balansas tarp povidurinio švietimo sektorių – šiuo metu valstybė finansuoja maždaug tiek pat po mokyklos baigimo besimokančių profesinio mokymo įstaigose, kolegijose ir universitetuose.

Pokyčiai aukštajame moksle – investuojama į kokybę universitetuose ir kolegijose

Nepaisant ekonominės situacijos didėja studijų finansavimas – 2009 m. vienai studijų vietai pradėtos skirti dvigubai didesnės lėšos nei anksčiau. Per ketverius metus jos išaugo beveik pusantro karto: 2008 m. studijoms skirta 350 mln. litų, 2012 m. – 501 mln. litų. Išlaikomas aukštas studijų prieinamumas – apie 60 proc. įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas gauna valstybės finansavimą studijoms. Po studijų krepšelio įvedimo auga įstojusiųjų konkursiniai balai.

Gabiausieji renkasi studijas Lietuvoje. 2009-12 m. statistika liudija, kad apie 80 proc. šimtukininkų ir olimpiadininkų rinkosi studijas Lietuvoje.

Lietuvos aukštosios mokyklos vis aktyviau įsijungia į tarptautinę protų apykaitą. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas atvyksta vis daugiau jaunimo iš užsienio šalių. 2012 metais Švietimo ir mokslo ministerija pradėjo teikti paramą užsieniečiams dėstytojams, atvykusiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose. 86 vizituojančių dėstytojų geografija – 27 šalys. Aktyviau bendradarbiaujama su užsienio aukštosiomis mokyklomis – šiuo metu vystomos 5 užsienio aukštųjų mokyklų padalinių steigimo Lietuvoje iniciatyvos. 

Visą švietimo ir mokslo ministro pristatytą informaciją galima rasti čia.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt