Penktadienis, Rugpjūtis 23, 2019
   
Tekstas

Valstybė medinėmis kojomis. Amžinai?

Lietuvoje mėgstame manyti, kad čia viskas yra kitaip, bet pasidairius plačiau po pasaulį neretai pamatome, jog mūsų problemos – panašios, ir ne tik tarp artimiausių kaimynų. Tas pats yra ir su viešuoju sektoriumi, jo ydomis. Bet Lietuvos viešasis sektorius panašus į kitų pokomunistinių šalių, o kai kuriais atvejais ir į daugelio pasaulio šalių.

Europoje, JAV atlikta daugybė tyrimų kurie rodo akivaizdžius lankstumo, darbuotojų motyvavimo, tikslų siekimo skirtumus viešajame bei privačiame sektoriuose. Tam yra ne viena priežastis ir bet kuris žmogus, kaip ir aš, kuriam yra tekę dirbti abiejuose sektoriuose, ypač turėti savo verslą, puikiai tuos skirtumus jaučia.

Reikia pripažinti, kad padėtis pamažu po truputį keičiasi ir apie tai jau kalba ne tik privataus sektoriaus, bet ir viešojo sektoriaus žmonės. Pirmosios tokios diskusijos, matyt, kyla kalbant apie viešojo sektoriaus nelankstumą ir nekonkurencingumą kovojant dėl geriausių darbuotojų valstybės įmonėse ir valstybės tarnyboje. Pažangesni viešojo sektoriaus vadovai akivaizdžiai mato, kad didesnes kompetencijas, kūrybiškesni, talentingesni darbuotojai, turintys geresnį išsilavinimą mieliau renkasi privatų sektorių, nei viešąjį.

Viešojo ir privataus sektoriaus skirtumai

Žmonių, dirbančių viešajame sektoriuje, ypač valstybės tarnyboje, biurokratiniame aparate, paprastai pasižymi tuo, kad jų žinios yra daugiau gilios, nei plačios, t.y. jų specializacija yra aukštesnio lygio, nes iš jų reikalaujama gerai išmanyti tam tikrą siaurą sritį. Svarbiausioji to priežastis yra viešojo sektoriaus darbuotojų darbo rutinizavimas. Štai verslo organizacijose, ypač smulkiose ir vidutinėse įmonėse darbuotojų prašoma atlikti daug skirtingų užduočių, rasti sprendimus į daug skirtingų problemų, dėl to jų darbas dinamiškesnis. Natūralu, kad tas turi tiesioginės įtakos darbuotojų sugebėjimams, profesiniam jų tobulėjimui. Viešajame sektoriuje to gerokai mažiau.

Viešajame sektoriuje vertinamas turimų žinių ar sugebėjimų plotis, ne gylis, o specializacija trukdo verslumui plėtotis, nes turi įtakos žmogaus asmenybei – jis tarsi apsnūsta. Ir tai nėra nuomonė, tai yra moksliniais tyrimais, atliktais Masačiusetso technologijos institute (MIT) ir kitur, įrodytas faktas. Kaip ir tai, kad rutinizuoti darbai, paprastos, mažos užduotys reikalauja mažesnio intelektinio lankstumo.

Mažesnio intelektinio lankstumo bei didesnio žmonių poreikio prisitaikyti prie kitų nuomonės priežastimis taip pat yra ir didelė kontrolė, vadovybės kišimasis į darbuotojų veiklą, o tai yra viešojo sektoriaus kasdienybė.

Su kontrole susijusi ir kita viešojo sektoriaus problema – tiesioginės atsakomybės baimė. Kaip tik dėl to darbas viešajame sektoriuje kartais primena žaidimą karšta bulve – niekas rankose tos bulvės ilgai išlaikyti negali, todėl turi perduoti užduotį kam nors kitam. Natūralu, kad tokiu atveju pasiekti bet kokio pozityvaus rezultato yra labai sunku. Ypač, kai į šį žaidimą dažnai įsitraukia ir patys viešojo sektoriaus vadovai.
Dėl ydingos vadybos nutinka ir taip, kad valstybės tarnyba kai kuriais atvejais stabdo profesinį kai kurių darbuotojų tobulėjimą, nes siekdami santykinės ramybės ar sukrėtimų, kurie kartais lydi politinės valdžios keitimąsi, jie mieliau renkasi likti žemesnės grandies specialistais.

Visa ši organizacinė inercija lemia ne tik tai, kad viešasis sektorius nekuria inovacijų, netobulėja, nepritraukia naujai mąstančių žmonių, bet ir verčia iš viešojo sektoriaus trauktis kūrybiškus, lanksčius žmones. Tai yra ta vidinė „emigracija", kuri daro itin didelį neigiamą poveikį visam viešajam sektoriui.

Svainizmas – didžiausia problema?

Ne viskas, žinoma, yra niūru ir pilka – viešajame sektoriuje dirba nemažai aukštos kompetencijos žmonių, puikiai išmanančių savo darbą ir jaučiančių pagarbą valstybei, kuriai tarnauja. Tai yra žmonės, kuriuos su pagarba galima vadinti tarnautojais, nes jie tarnauja ne kieno nors interesams, net ne savo viršininkui, o valstybei ir jos žmonėms. Deja, anokia čia paslaptis, kad svainiškumas viešajame sektoriuje Lietuvoje egzistuoja, o dalis darbuotojų jame įsikuria ilgam, kartais ir iki pensijos tik dėl politinio stogo.

Kita vertus, viešajame sektoriuje yra darbuotojų, kurie dirba, kad ir ministerijose daugybę metų. Ir taip yra dėl to, kad tik tie žmonės turi reikiamas kompetencijas, smulkmeniškai išmano savo darbą, taigi natūralu, kad jie be jokių sukrėtimų išgyvena politinės valdžios kaitą. O politinės valdžios kaita valstybės tarnyboje yra komplikuotas dalykas bet kurioje demokratinėje valstybėje – juk į svarbias valstybės valdymo sritis ateina žmonės su labai skirtingomis kompetencijomis, skirtingu išsilavinimu, profesine patirtimi, taigi būtinai reikia žmonių, kurie įvestų į kontekstą, kas ne tik užtikrintų darbų tęstinumą, bet ir kuriam laikui neparalyžiuotų organizacijos darbo.

Žinoma, valstybės tarnyba ir viešasis sektorius pasipildo giminių etatais, ypač po nacionalinių rinkimų ir tokių žmonių šiame sektoriuje tikrai yra. Vis dėlto nemanau, kad Lietuvoje tai yra tokio katastrofiško masto problema, bet tokiose šalyse, kaip Graikija, nekontroliuojamas viešojo sektoriaus išsipūtimas jau tapo ekonominiu iššūkiu.

Nereikia būti dideliu optimistu, reikia būti realistu, kad pamatytume ir pozityvius pokyčius viešojo sektoriaus srityje, jis pamažu atsiveria. Pakanka pažiūrėti ir į dabartinės Vyriausybės darbą, juk Ūkio, Kultūros, Teisingumo ar Finansų ministerijoms ėmėsi vadovauti nepartiniai žmonės, profesionalai. Mes galime vertinti Finansų ministrės Ingridos Šimonytės veiklą, kaip tik norime, ji gali patikti mums arba ne, bet turbūt niekam negali kilti abejonių ministrės kompetencija.

Pozityvių pokyčių yra ir valstybės įmonių valdyme – Vyriausybė yra priėmusi nutarimą apie nepriklausomų išorinių specialistų valdybų narių dalyvavimą valstybės įmonių veikloje ir tai yra geras atvirumo ženklas. Norėtųsi, kad tie valdybų nariai būtų jauni, verslūs ir veržlūs.

Ar yra oras pokyčiams?

Lietuvis niekuo neblogesnis už kitos tautybės žmogų, netgi atvirkščiai – lietuviai užsienyje aukštai vertinami dėl savo inovatyvumo, verslumo. Taip, verslumo rodikliai galėtų būti aukštesni, bet tam reikia ir atitinkamo klimato, kurio Lietuvoje šiek tiek stinga. Prie to „klimato“ reikia pridėti ir tokį dalyką, kaip tradicinis lietuvių sėslumas, kuris dinamiškai ekonomikai yra nemažas trukdis, nes didelė gyventojų migracija šalies viduje naudinga ekonomikos nuosmukio laikais, kai iš krizę patiriančio regiono judama į tą, kuriame jaučiamas darbo jėgos stygius.

Be vidinės migracijos svarbus ir kitas dalykas, kuris iš pažiūros sunkiau įgyvendinamas – tai kūrybiškumas ir jo panaudojimas darbe. Viešajame sektoriuje darbas yra pagrįstas našumo ir kontrolės siekimu, kas su kūrybiškumu sunkiai suderinama, todėl viešajame sektoriuje reikia laisvesnės darbo kultūros, o jai būtinas pasitikėjimas, kurio taipogi Lietuvoje maža.

Reikia Lietuvoje pamažu keisti ir požiūrį į viešąjį sektorių, ir ne tik išorėje, bet ir paties viešojo sektoriaus viduje. Pirmas žingsnis turėtų būti profesionalumo kėlimas. Kartu su profesionalumo kėlimu, komunikavimo įgūdžiu suteikimu, viešajame sektoriuje reikėtų siekti ir lankstesnio reguliavimo, decentralizacijos, projektinio režimo naudojimo visais atvejais, kai tik tai įmanoma. Esant galimybei reikėtų taikyti versle, ypač smulkiajame neišvengiamą užduočių rotavimą tarp darbuotojų bei atskirų organizacijos padalinių. Aukštesnių tikslų neretai pasiekti padeda ir platesnis grupinių sprendimų ir procesų naudojimas. Nereikėtų pamiršti ir iniciatyvų sistemos kūrimo ir nuolatinio jos tobulinimo.

Viešasis sektorius galėtų perimti ir visomis prasmėmis jauno privataus verslo, ypač „startup“ (liet. startuolių) patirtį, nes ir valstybiniame sektoriuje yra protingų, progresyvių, ambicingų žmonių. Neabejoju, kad nustebtume pamatę, kiek daug valstybei dirbančių žmonių turi puikių idėjų. Ir tam nereikia jokių išteklių, jokių brangiai kainuojančių strategijų, tam reikia tinkamo oro viešajame sektoriuje. Pokyčiams visada pirmiausia reikia valios, visa kita seka iš paskos.

Straipsnis buvo publikuotas portale DELFI.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt