Pirmadienis, Rugsėjis 23, 2019
   
Tekstas

Seimas svarstys, ar asmenys galės laisvai pasirinkti advokatą, kuris teiks Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

Seimas nutarė imtis svarstyti teisingumo ministro siūlymus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) sistemą padaryti efektyvesne ir patogiau prieinama tiems, kam jos labiausiai reikia.

Šiuo metu valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai yra perkrauti darbu, o norintiems gauti šią pagalbą neretai tenka susidurti su sudėtingomis procedūromis. Teisingumo ministras siūlo neberiboti advokatų pasirinkimo galimybės ir leisti asmenims patiems pasirinkti bet kurį advokatą, kuriuo jis pasitiki ir kuris sutinka jam teikti teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galės teikti ir advokatų padėjėjai (išskyrus atvejus, kai gynėjo dalyvavimas būtinas ar privalomas pagal BPK), jei asmuo pats su tuo sutiks.

Nauda iš to abipusė - žmogus galės laisvai rinktis, o kartu sumažės šiuo metu perkrautų valstybės teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo krūvis, tai leis jiems sparčiau ir kokybiškiau teikti paslaugas. Kartu taip būtų sprendžiama advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, trūkumo regionuose problema.

„Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos poreikis kasmet auga. Žmogus ją turi gauti operatyviai ir ji turi būti kokybiška. Šiuo tikslu siūlome supaprastinti procedūras valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, leisti ją teikti platesniam ratui advokatų bei jų padėjėjams, skatinti ginčus spręsti mediavimo būdu, o kartu įtvirtinti saugiklius, kad šia pagalba nebūtų piktnaudžiaujama“, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projekte numatoma supaprastinti dokumentų tvarkymo formalumus. Žmonėms nebereikės šias paslaugas teikiančioms VGTP tarnyboms pristatyti metinės gyventojo turto deklaracijos, patvirtintos mokesčių administratoriaus žyma. Šiuos duomenis tarnybos patikrins valstybės registrų duomenų bazėse, tad asmenims nebeteks varstyti kelių institucijų durų.

Projekte kartu siūloma nustatyti, kad asmenys, kurie pripažinti kaltais baudžiamosiose bylose, teismo sprendimu privalėtų atlyginti jiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nebent jų turtas ir pajamos būtų mažesni už nustatytus dydžius.

Tuo pačiu numatoma, kad teisinė pagalba nebus teikiama asmeniui, jei ji jau buvo suteikta kitoje byloje prieš tai, tačiau asmuo neapmokėjo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, nors privalėjo tai padaryti.

Taip pat numatoma, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba neapsiriboja vien tik pagalba bylinėjantis teismuose, bet ir yra teikiama vykstant taikinamajam tarpininkavimui. Siūloma įtvirtinti konkrečias VGTP tarnybų bei advokatų funkcijas skatinant ginčo šalis pasinaudoti tokia paslauga. Sėkmės atveju, t.y. pasiekus susitarimus be teismo, bus taupomos lėšos bylinėjimuisi, mažinamas teismų krūvis, greičiau išsprendžiamas ginčas.

Pernai metų statistikos duomenimis, per metus valstybė teisinę pagalbą teismuose suteikė daugiau nei 48 tūkst. asmenų, o šioms paslaugoms teikti išleista virš 14,5 mln. litų biudžeto lėšų.

Asmenys dėl teisinės pagalbos gali kreiptis į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio VGTP tarnybas. 

Minėtus pokyčius įtvirtinantį įstatymo projektą dar turi priimti Seimas. Detaliau su siūlomais pakeitimais galima susipažinti internete.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt