Trečiadienis, Rugpjūtis 21, 2019
   
Tekstas

R.Šimašius. Kalėdų seneliška logika arba diskusija apie investicinį klimatą po rinkimų

Jei prie penkių litų iš vienos kišenės pridėsime du iš kitos kišenės, o pietūs kainuoja dešimt litų, tai reikia galvoti kodėl taip atsitiko ir ką daryti.  Žmogus, kuris įrodinės, kad prie penkių pridėjus du turi gauti dešimt, bus priimtas keistai ir kreivai.

Wishfull thinking“ (nežinau net kaip versti tokį įsivaizdavimą, kad dalykai, kurių geidi, gali tiesiog imti ir įvykti), išaugame kartu su tikėjimu Kalėdų seneliais. Dovanas po eglute Kalėdų seneliui turi padėti palikti suaugusieji. Ir jiems tai padaryti sekasi geriau, kai jie žino, kad atlyginimas yra ne gaunamas, o uždirbamas, ir kai jie galvoja ne kaip daugiau gauti, o kaip daugiau uždirbti. Tačiau kai kam slaptuoju Kalėdų senelio  elementu paremta logika, deja, yra priimtina ekonomikoje ir politikoje.

Štai Investuotojų patarėjų taryboje (kuri suformuota kad patartų kaip pritraukti investuotojus) diskutavome apie investicinį klimatą po (tarp) rinkimų. Jei konkrečiai – tai diskutavau apie darbo santykius. O jei dar konkrečiau, tai kartu su kokiu dešimčia garbių, gerą reputaciją užsitarnavusių ir daug uždirbusių žmonių bandėme įtikinti Algirdą Sysą, kad du kart du visgi yra keturi, ir kad tai ne politinis sprendimas.

O dabar apie viską iš eilės. Pateiksiu gerbiamo* Algirdo citatas (negarantuoju dėl pažodinio tikslumo) ir savo komentarus.

AS: „Darbo santykiai pas mus liberalūs, nes žmonės uždirba mažai. Jie vieni liberaliausių Europoje, nes pas mus darbo užmokestis vienas iš mažiausių. Jei būtų uždirbama daugiau, tai reikštų, kad darbo santykiai labai suvaržyti“.

Keliu kepurę ir nusilenkiu prieš kiekvieną, kuris gali su pagarba žiūrėti į tokią nesąmonę ir toliau bandyti tęsti diskusiją. Turiu pasakyti, kad tai ir darau prieš kiekvieną diskusijos dalyvį, kurie kantriai aiškino, kad darbo užmokesčius kelti skatina konkurencija, o ne reguliavimas. Pats apie tai, beje, irgi, esu rašęs.

Gal šie aiškinimai netgi šiek tiek buvo išgirsti. Tikiuosi.

AS: „pas mus negalima liberalizuoti darbo santykių, nes čia kitokia darbo kultūra. Ne visi tokie geri, kaip kad jūsų čia minimi ar atstovaujami užsienio investuotojai”.

Kai vienas diskusijos dalyvis paklausė, ar parlamentaras nepasitiki savais verslininkais, iš karto buvo išsiginta. Tačiau vėlgi verslininkai apkaltinti tuo, kad yra, iš esmės žvėrys. Argumentai, kad verslas bus tuo geresnis darbuotojams (visais atžvilgiais, ne tik atlyginimo), kuo labiau jam teks dėl darbuotojų konkuruoti, panašu, tiesiog plaukė pro šalį neužsikabindami už aštrių socialdemokratinių argumentų.

AS: „kaip taip yra, kad produktyvumas ir pelnas auga, o darbo užmokestis – ne?“

Argumentas senas kaip pasaulis. Jei būtų įdomus atsakymas – jis jau būtų išgirstas, nes yra sklandžiai išdėstytas prieš dešimtmetį, kai vyko panaši diskusija. Bendriausias atsakymas būtų – todėl, kad darbuotojai yra ne verslininkai ir neprisiima rizikos. Būtent todėl, kai pelnai mažėja, darbo užmokestis mažėja ne taip smarkiai, o kai pelnai auga – darbo užmokestis irgi auga mažiau. Jei darbo užmokestis būtų surištas su pelnu, tai gaunamas atlyginimas nebebūtų stabilus, o daugelis darbuotojų kaip tik ir nori stabilumo.

Susieti atlyginimą su pelnu tada kai jis auga ir atsieti, kai krenta, aišku, būtų žavu, bet ar bent kas mano, kad nors kažkiek adekvatu? Papildomai galima pastebėti, kad atlyginimai neauga ir todėl, kad didelis nedarbas – kaip jau minėta, darbdaviai, jei turėtų labiau konkuruoti dėl darbuotojų, mokėtų daugiau. Tam kad konkuruotų, turi turėti geresnes sąlygas, įskaitant susitarti arba nesusitarti su darbuotoju dėl darbo taip, kaip tinka abiems pusėms, o ne LSD ar kokiai kitai partijai.

AS: „Kokių dar lankstesnių galimybių dėl viršvalandžių jūs norite, kai šiandien, ką rodo ir oficiali darbo laiko statistika Lietuvoje, neišnaudojamos visos galimybės darbo laiko lankstumui ir viršvalandžiams, kurias nustato Darbo kodeksas (turėta galvoje maksimalūs viršvalandžių limitai, nustatyti įstatymu, ir realybėje statistiškai atsiliekantys nuo leidžiamų dydžių. RŠ)“

Operavimas agreguotais išvestiniais dydžiais, be abejo, yra žavus. Deja, čia reiktų priminti seną medicininį anekdotą: „Ligoninės palatoje viskas puiku – vidutinė pacientų temperatūra yra 37 laipsniai. Vieno paciento temperatūra kaip kambario – 17 laipsnių, o likusių keturių – 42 laipsniai.“

Turime suvokti, kad jei, trakime, viešbutyje nusimato dideli renginiai, tai kažkoks vienas projektų vadovas gal kurį laiką dirbs iki išnaktų (nors to ir neleidžia Darbo kodeksas), o valytojai dirbs lygiai tiek, kiek dirbę (nebent kokio renginio metu kas nors smarkiai prisišnerkš). Ką rodo jų darbo laiko, viršvalandžių vidurkis apie poreikį darbo laiko lankstumui? Nieko.

Manau, kad operavimas tokiais argumentais atskleidžia ir kitą mąstymo ydą – manymą, kad darbo santykių lankstumas iš tikrųjų yra būdas engti, o ne būdas abipusiai naudingai susitarti. Deja, užmirštama, kad nesant galimybių susitarti dėl legalaus dalyko – darbo – apimčių ir atsiskaitymo už jį, mes kaip tik sukuriame juodąją ar bent jau šešėlinę rinką ir išnaudojimo ar bent sukčiavimo realybę. Būtent tokia realybė yra šiandien.

AS: „lankstumui galimybės yra, bet verslas nesinaudoja. Kas buvo nubaustas dėl lankstumo priemonių taikymo? (Suprask, nebuvo nubaustas, reiškia nėra problemos. RŠ) Pasakykit konkrečiai. Aš netikiu teorijomis, reikia rodyti praktinius pavyzdžius ir remtis tik jais“.

Net nekalbėsiu, kad kiekvienas diskusijos dalyvis iš karto galėjo nurodyti konkretumus. Tikiuosi (bet nelabai tikiu), jie įtikins, nes juos žadėjo atsiųsti, o AS, į juos atsižvelgti.

Bet čia dar trys pastabos. Pirma, negalima problemas matuoti baudomis, nes save gerbiantis verslas, ypač tarptautinis prisitaiko (bando prisitakyti) netgi prie kvailiausių reikalavimų, ką pabrėžė ir diskusijoje dalyvavę investuotojai.
Antra, net jei kai kur yra teorinė galimybė lankstumui, jos realizavimas yra toks komplikuotas (ir tai pabrėžė visi), kad pasinaudojimo šia galimybe kaštai tampa didesni už jos gaunamą naudą.

Trečia pastaba – apie teoriją. Ką kalbėjau ir pradžioje, kai kuriais atvejais nesirėmimas teorija yra neišmintingas arba nenuoširdus. Tikiuosi, netikėtojai teorijomis ir pabrėžtiniai praktikai pridėdamas du prie dviejų nesinaudoja rankų pirštais…

AS: „Parlamento funkcijos yra, kad ir avys būtų sveikos, ir vilkas sotus, t.y., kad ir investuotojai ateitų į Lietuvą, ir darbuotojams netektų vergauti”.

Va čia vėl esmių esmė. Žmogus nesuvokia, kad darbuotojas ir darbdavys nėra į apkasų karą įsivėlę priešininkai, o greičiau pakeleiviai, einantys į bendrą tikslą – pasitarnauti vartotojui taip, kad vartotojas su malonumu jiems už tai atsilygintų pinigais. Nesupratus šios tiesos, deja, ir toliau klajos po Seimą pasakos, o ne analizė, sprendimus priiminės pasakoriai, o ne analitikai. Ir jokie paaiškinimai, kad tik esant konkurencijai dėl darbuotojų (kuri galima tik laimėjus konkurencijoje dėl investuotojų) galėsime sulaukti atlyginimų didėjimo bei darbuotojų ir darbdavių santykių gerėjimo.

P.S. Algirdas Sysas vienu aspektu visgi buvo teisus: „jei valdančioji koalicija būtų labai norėjusi, būtų galėjusi priimti darbo santykius liberalizuojančius įstatymus“. Teisybė. Nors norėjo, nors ministras pirmininkas, daugelis ministrų, Liberalų sąjūdis kaip koalicijos partneris darė, atrodytų, viską. Tačiau turbūt „nenorėjo“ tiek, kad nekreiptų dėmesio į darbo žmonių pseudogynėjų pseudoargumentus, o taip pat pačioje koalicijoje esančių talibų ekonominį nesusivokimą kiek svarbu žmonių santykiuose (įskaitant ir darbo santykius) yra laisvė.

P.P.S. Šiek tiek nejauku pasidarė suvokus, kad Seime tokio lygio diskusijomis, kur į tokio lygio argumentus teks atsakinėti, gali tekti ketverius metus užsiiminėti…

* Žodį „gerbiamas“, nepaisant visos kritikos vartoju jau vien todėl, kad Algirdas Sysas, skirtingai nuo kai kurių savo LSD partijos kolegų nepritaiko savo teiginių prie auditorijos – investuotojams kalba tą patį, ką ir profesinėms sąjungoms.

Publikuota iš http://simasius.popo.lt/

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt