Pirmadienis, Rugpjūtis 19, 2019
   
Tekstas

E. Masiulis: „Pacientų ir medikų bendruomenę turėtume telkti, o ne skaldyti“

Seime vykusi apskrito stalo diskusija „Sveikatos apsauga Lietuvoje: tarp reformų ir eksperimentų“ subūrė plačią medikų bendruomenę. Diskusijoje dalyvavę daugiau kaip 100 medicinos įstaigų atstovų ir gydytojų iš visos Lietuvos bene vieningai sutarė – jei jau imamasi reformų, jos neturi būti kuriamos „po stalu“.

Diskusijos iniciatoriaus Liberalų sąjūdžio partijos partijos pirmininko Eligijaus Masiulio teigimu, pastarieji plačiai viešumoje nuskambėję sveikatos apsaugos ministro V. Andriukaičio užmojai skaldo tiek Lietuvos medikų bendruomenę, tiek gydymo įstaigų pacientus – šalies gyventojus.

Todėl Liberalų sąjūdis, kartu su Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba neseniai pradėjo naują pilietinę iniciatyvą – „Teisė pasirinkti“.

„Niekas, įskaitant valstybės institucijas, neturi teisės nurodinėti, kurioje įstaigoje žmonės gali gydytis, o kurioje – ne. Lygiai taip pat valdžia neturi riboti žmogaus darbo pasirinkimo galimybių, kurias garantuoja šalies Konstitucija. Gydytojams svarbu geros ir šiuolaikiškos darbo sąlygos, o pacientai nori laiku suteiktos kokybiškos paslaugos. Valstybės sveikatos politikos tikslas turėtų būti ne tariamų priešų medžioklė, o į kokybę orientuota sveikatos sistema“, – sakė E. Masiulis.Apie tai plačiau skaitykite pokalbyje su liberalų vedliu.***

– Kaip Jūs vertinate viešumoje jau nuskambėjusius sveikatos apsaugos ministro V. Andriukaičio ketinimus dėl pertvarkų sveikatos sektoriuje?

– Neseniai pradėjusi dirbti naujoji Vyriausybė ir ministrai dar tiktai formuoja savo komandas, bando nubrėžti savo veiklos gaires. Tačiau iš sveikatos apsaugos ministro V. Andriukaičio jau išgirdome, ir ne tik išgirdome, bet ir pamatėme Seime konkrečias iniciatyvas, kurios, mūsų vertinimu, yra nukreiptos į dabar veikiančios sveikatos sistemos griovimą.

Ministras bando ieškoti priešų, o ne telkti sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų bendruomenę – mėginama ieškoti kaltųjų vietoj to, kad tobulintume sistemą.

Sveikatos apsaugos ministro įvardintus siekus sunku vadinti reforma – kai kurie ministro pasisakymai jau dabar, mano įsitikinimu, padarė žalos, nes suskaldė tiek pacientų, tiek gydytojų bendruomenes.

Viena, dėl ko šiandien galėtume sutarti, yra tai, kad niekas Lietuvoje neturi teisės spręsti už mokesčių mokėtojus, kurie suneša savo pinigus į biudžetą mokėdami Privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Todėl būtent šalies gyventojai turėtų išsaugoti galimybę laisvai apsispręsti, kaip tuos pinigus panaudoti.  Net būdamas ministras, Premjeras ar Prezidentas neturi teisės perskirstyti tų lėšų ar dirbtinai apriboti galimybes jas panaudoti.

Sunku įsivaizduoti, kokios būtų pasekmės, jeigu įgyvendintume tokius, sakyčiau, radikalius sveikatos apsaugos ministro ketinimus. Ypač esant dabartinėms aplinkybėms – kai apie juos nediskutuota su medikų ir pacientų bendruomenėmis, kai nėra rastas dialogas ir kompromisiniai sprendimai. 

– Tačiau sveikatos apsaugos ministras deklaruoja gražius siekius ir tvirtina norintis išvaduoti nuo PSDF lėšų „užvaldymo“.

– Tie siekiai, kurie įvardijami, gali skambėti gražiai. Tačiau siūlyčiau prisiminti, kas įrašyta Vyriausybės programoje – ten kalbama apie būtinybę didinti sveikatos paslaugų prieinamumą, užtikrinti geresnes darbo sąlygas gydytojams.

Abejoju, o tiksliau sakant – netikiu, kad tie gražūs siekiai būtų realizuoti per tas konkrečias ministro iniciatyvas, apie kurias mes jau girdėjome.

Kaip viena iš pagrindinių problemų yra iškeliama Konstitucingumo problema. Ministras mėgsta pabrėžti, kad mūsų šalies Konstitucijoje nurodyta, jog yra nemokamas valstybės teikiamas gydymas. Kokia yra realybė – kitas klausimas. Situaciją tikriausiai žinome patys – žmonėms ir dabar tenka susimokėti už gydymą bei tyrimus, įskaitant ir valstybinėse įstaigose.

Tačiau galime pažvelgti ir kitu kampu – per tuos du dešimtmečius, kai minėta Konstitucijos nuostata galioja, Lietuvoje tikriausiai pasikeitė daugiau nei dešimt sveikatos apsaugos ministrų. Ar tai reiškia, kad visi ligšioliniai ministrai nesilaikė Konstitucijos ir ją pažeidinėjo?

V. Andriukaitis pateikia savo Konstitucijos interpretacijas, net nesulaukęs Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

– Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų kokybiškai sveikatos priežiūrai šiandien, regis, nepakanka.

– Akivaizdu. Tam, kad valstybė užtikrintų kokybišką ir visiškai nemokamą gydymą, į fondą surenkamų pinigų (apie 4 milijardai litų) yra per mažai. Tačiau dirbtinis fondo lėšų perskirstymas tiktai dar labiau sujauktų sistemą ir, mano įsitikinimu, tikrai atitolintų paslaugų teikimą nuo pacientų. Kalbu apie eiles gydymo įstaigose, kurios tikriausiai gerokai padidėtų.

– Kokias matote išeitis iš šios padėties?

– Manau, šiandien pirmiausia būtina užmegzti žmogišką dialogą tarp valdžios institucijų, pacientų ir gydytojų bendruomenių. Ir svarbu nebeskirstyti, kurie iš jų dirba ar gydosi valstybinėse ir privačiose medicinos įstaigose.

Pirmas dalykas, ką galime nuveikti – tai yra aiškios ir skaidrios sveikatos sistemos įtvirtinimas, nustatant paslaugas ir įteisinant oficialias priemokas, už kurias paslaugas tos priemokos gali būti įvestos. Ta sistema turėtų lygiomis ir vienodomis sąlygomis veikti tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose. Be jokios abejonės, tokiu atveju reikėtų užtikrinti nemokamas paslaugas socialiai labiausiai pažeidžiamiems gyventojams ir dažnai sergantiems.

Priemokų įteisinimas padėtų spręsti ir sveikatos sektoriaus skaidrumo problemas – tai įtvirtintų orius santykius tarp gydytojų ir pacientų.

Kitas svarbus dalykas, kurį mes taip pat matome, yra papildomo savanoriško sveikatos draudimo modelio tobulinimas. Kol kas tiktai maždaug 1 proc. gyventojų draudžiasi papildomu sveikatos draudimu, todėl ypač Europos Sąjungos kontekste turime galimybių augti. Šiam tikslui įgyvendinti reikia naujų motyvacinių priemonių, tam, matyt, reikalingi ir įstatymų pakeitimai. Taigi Sveikatos apsaugos ministerija tikrai turi erdvės pasireikšti.

Trečias dalykas, kas yra svarbu – pakeisti ydingą kompensuojamų vaistų sistemą. Vietoj to, valstybei racionaliau skirti kompensacijas už konkrečias ligas.

Kai sveikatos apsaugos ministras skaičiuoja, jog iš keturių milijardų PSDF lėšų milijardas litų patenka į privačias rankas, tai yra labai nekorektiška pastaba – dėl to, kad iš to milijardo kone daugiau nei pusė lėšų tenka kompensuojamiems vaistams įsigyti.

Jeigu nevisiškai skaidrią vaistų kompensavimo sistemą pakeistume kompensacijomis už ligų gydymą, nebeliktų didelės dalies problemų dėl kompensuojamų vaistų sąrašo ir painių jo sudarymo kriterijų. Iš esmės liberalizuojant sistemą, nustatant tam tikras sumas vienai ar kitai ligai gydyti ir tas sumas skiriant pacientui jis pats, pasikonsultavęs su medikais, rinktųsi tinkamiausius vaistus.

– Paskelbėte apie naują pilietinę iniciatyvą „Teisė rinktis“ – renkami parašai už Lietuvos gyventojų, pacientų teisę laisvai rinktis gydymo įstaigą.

– Manau, ši pilietinė iniciatyva šiandien ypač reikšminga. Ir ne vien pacientų, bet ir medikų bendruomenei – nes ji yra betarpiškai susijusi su kiekvienu, kam tenka kreiptis į gydymo įstaigą.

Medikams taip pat gyvybiškai svarbu išsaugoti savo teisę rinktis, kurioje įstaigoje dirbti. Todėl kviečiu visus prisidėti prie šios pilietinės iniciatyvos ir apsilankius interneto svetainėje www.teisepasirinkti.lt atiduoti savo balsą už pasirinkimo laisvę. Vėliau bus galima savo valią pareikšti ir specialioje anketoje.

Beje, pilietinę iniciatyvą savo parašais jau parėmė šalies gydytojų bendruomenės vadovai, šeimos gydymo įstaigų atstovai iš visos Lietuvos ir daugiau kaip pusė tūkstančio šalies gyventojų.
Informaciją parengė Agnė Stankutė, Evelina Giedraitytė ir Lina Atminovič

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt