Ketvirtadienis, Lapkritis 15, 2018
   
Tekstas

R.Šimašius. Linkėjimai gudriesiems abiturientams

Neretai tenka apsilankyti mokyklose ir kitokiuose susitikimuose, kur jauni žmonės neišvengiamai domisi jiems labiausiai rūpimu klausimu – kaip planuoti savo ateitį, kur link ją kreipti, kur stoti.

Ta proga, kad prasideda dokumentų priėmimas į mokyklas, pasidalinsiu savo neprofesionaliomis įžvalgomis, prie kurių tuose susitikimuose anksčiau ar vėliau prieiname. Tikiuosi, kad vienam – kitam tai bus į naudą siekiant laimingesnio gyvenimo.

Galvoti savo galva. Tai svarbiausia taisyklė. Kokia karjera labiausiai tinka, ko nori iš gyvenimo, žino ne tėvai, mokytojai, draugai ir visuomenė, o tik pats žmogus. Todėl nereikia klausyti jokių patarimų, kurie tiksliai sako, kur reikia stoti (teisė, medicina, ekonomika, pavyzdžiui), o paskirti laiko pačiam suprasti ko iš tikrųjų nori.

Suprasti ko nori, beje, nėra taip lengva, nes visas spaudimas, informacinis laukas, emociniai dalykai, patirtys gali vesti ir klystkeliu. Ypač sunku, jei gerai sekasi viskas. Tačiau bent jau pradėti galvoti savo galva tikrai yra ir galima, ir būtina. Ir dar, kai galvojate apie profesiją, galvokite ne tik apie pinigus, bet ir ar būsite laimingi. Laimingi žmonės net uždirba, manau, geriau, nekalbant apie tai, kad jie yra, na, laimingesni.

Dvigubai pagalvoti savo galva, jei norisi ten, kur nori dauguma. Esate palaiminti, jei trokštate nepopuliarios specialybės, darbo, karjeros. Teisininkai, ekonomistai darbo rinkoje stumdysis alkūnėmis, o geri pedagogai, agronomai bus išgraibstyti, jei ir toliau tai nebus labai populiaru tarp gabiausiųjų. Neužmirškite, kad suvirintojai, įrengimų operatoriai, agronomai šiandien uždirba geriau nei dauguma teisininkų ar vadybininkų.

Patarimai. Tai, kad reikia galvoti savo galva, dar nereiškia, kad nereikia apskritai klausyti kitų žmonių patarimų. Tačiau prieš klausant patarimų siūlau sau atsakyti į kelis klausimus. Ar patarinėjantis žmogus pats yra laimingas? Ar patarinėjantis žmogus dėl savo nesėkmių netyčia nekaltina sistemos ir aplinkos? Ar kaip reikės dirbti patarinėjantis žmogus kartais nekalba apie tai, kaip jam liepė (!) dirbti, ir ar nėra taip, kad jam  neteko pažinti, kaip dirba sėkmingi ir laimingi žmonės? Jei taip, išklausykite patarimus mandagiai, ir pasistenkite viską kuo greičiau išmesti iš galvos visam laikui.

Visi darbai yra geri, jei jie jums patinka, ir dirbdami galite pasitarnauti kitiems. Nesvarbu, kad mokyklų direktoriai paprastai didžiuojasi ir patirtimi pasidalinti kviečia tuos buvusius moksleivius, kurie padeda pakelti mokyklos reitingus – gerai įstojo, gerai baigė. Iš tikrųjų lamingi, o parastai ir uždirba daugiau, nebūtinai tie. Kiekvienas labai vertina puikų savo mašinos meistrą, gerą stalių ir bet ką kitą, kas sugeba gerai dirbti savo darbą. Jei apie juos nekalbama mokykloje, nes jie neįstojo ten, dėl ko kyla mokyklos reitingai, tai reiškia visišką nulį.

Vieta. Stoti „į užsienį“ yra taip pat kvaila, kaip ir „į Vilnių“ arba „į aukštąją“. Jei nesugebame sau atsakyti, kodėl renkamės vieną ar kitą specialybę, tai geriau apskritai niekur nestoti, o pagalvoti, ir per tą laiką kur nors padirbėti.

Nesinervinti. Gyvenimas galiausiai atveda ten, kuri turi būti. Ypač jei turi gerą galvą ant pečių ir esi atsakingas. Profesijos pasirinkimas dar nereiškia, kad ją pasirinkus yra vienas ir vienintelis kelias. Gali būti, kad dirbsi ne pagal specialybę, tačiau būsi unikalus, nes iš savo studijų atsineši tai, ko neturi kiti, iš karto tvarkingai stoję ant savo specialybės bėgių.

Asmeninė patirtis.  Pasidalinus savo patarimais reikia atskleisti ir tai, kaip vertinu savo paties pasirinkimus…
Turiu pasakyti, kad prieš stodamas galvojau apie tris sritis: miškininkystė, filosofija, teisė. Miškininkystės nesirinkau, nes nenorėjau dirbti valdiško darbo. Filosofijos nesirinkau, nes nebuvau tikras ar man patiks dirbti tuomet man vienintelį įsivaizduojamą filosofo darbą – mokyti filosofijos kitus (dėl to nebuvau teisus, jei po teisybei). Teisę pasirinkau, nes atrodė įdomu ir praktiška.

Per tą laiką viskas susidėliojo daugmaž į savo vietas. Mišku galiu džiaugtis laisvalaikiu: kaime turiu net keliolika pušų, keliolika kitų medžių ir Hugsvarna grandininį pjūklą. Filosofija domiuosi, apsigyniau disertaciją iš teisės filosofijos, ir dėsčiau teisės filosofiją. Teisę studijuoti buvo gera proto mankšta, o žinios labai naudingos. Atradau ekonomikos žavesį. Studijavau ją savarankiškai, ir apie ekonomiką kai kuriose srityse (tikrai ne visose) galiu pasakyti daugiau, nei būčiau galėjęs po ekonomikos studijų, nes studijavau savarankiškai, siejau tai su teise, domėjausi filosofija. Politinėje veikloje praverčia viskas, ką dariau iki šiol.

Kai pasvarstau, ar pasirinkimai buvo teisingi, tai padarau išvadą, kad tai buvo vieni iš galimų gerų pasirinkimų. Tačiau galiausiai džiaugiuosi, kad profesine prasme galiu prasmingai save realizuoti, ir tai prisideda prie to, kad būčiau laimingas.

To ir linkiu visiems.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt