Pirmadienis, Rugpjūtis 19, 2019
   
Tekstas

Skelbiame interpeliacijos Sveikatos apsaugos ministrui klausimus

Skelbiame interpeliacijos Sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui klausimus. Interpeliaciją inicijuoja Liberalų sąjūdžio frakcija.

Pilną interpeliacijos dokumentą galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą.

1. Nors šiemet yra numatytas 135,8 mln. Lt didesnis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetas nei 2012 metais, Jūsų sprendimu vidutiniškai 11 proc. yra sumažintas sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas. Tai neigiamai atsilieps sveikatos paslaugų prieinamumui ir kokybei.
Kodėl savo veiksmais mažinate sveikatos sistemos finansavimą, taip sukeliant pavojų visos sveikatos sistemos finansiniam tvarumui?
Ar prisiimate atsakomybę dėl tokių visai sveikatos sistemai žalingų sprendimų priėmimo?

2. 2013 metais sumažinote sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo įkainius, tai gali lemti lėšų trūkumą ir atsiliepti kokybiškų gydymo paslaugų teikimui. Didžiąją 2012 metų dalį sveikatos bazinių kainų balo vertę pavyko išlaikyti 0,92 Lt vertės, o Jūsų patvirtinta tvarka nustatė, kad 2013 metais reali balo vertė gali būti 0,84 Lt. Net jeigu ir 2013 m. antrąjį pusmetį Vyriausybė skirs papildomą finansavimą iš PSDF rezervo lėšų, balo vertė, pagal Valstybinių ligonių kasų prognozes, vis tiek liks žemesnė nei pernai (0,89 Lt).  
Kodėl taip neatsakingai planuojamos sveikatos draudimo lėšos?
Kodėl sveikatos priežiūros įstaigos apie tokius Sveikatos apsaugos ministerijos planus nebuvo deramai informuotos?

3. Nuo 2013 metų pradžios daugelyje sveikatos apsaugos įstaigų susidarė įtempta finansinė situacija: valstybinėse ligoninėse darbuotojai (tiek medicinos, tiek aptarnaujantysis personalas) primygtinai raginami eiti nemokamų atostogų, oficialiai fiksuojamas trumpesnis nei realusis darbo laikas. Atskirų ligoninių darbuotojai svarsto galimybę rengti streikus. 
Kodėl nebuvo imtasi neatidėliotinų ir būtinų veiksmų, kad būtų išvengta tokių kraštutinių priemonių sveikatos įstaigose taikymo?
Ar pripažįstate, kad tai daro tiesioginės neigiamos įtakos sveikatos paslaugų kokybei, nuo to savo sveikatos sąskaita nukenčia pacientai?

4. Jūsų viešai išsakyti teiginiai dėl padėties sveikatos apsaugos sistemoje yra klaidinantys, supriešina medikų bendruomenę ir Lietuvos visuomenę.  
Kalbėdamas apie privačią mediciną, teigėte, pvz.: ,,Aš matau baisius dalykus: vyksta viešųjų finansų užvaldymas ir valstybės demontavimas“; ,,Privačios sveikatos įstaigos skundžiasi veikiančios sudėtingesnėmis sąlygomis, iš tikrųjų taip nėra. Priešingai, valstybinės gydymo įstaigos veikia daug prastesnėmis sąlygomis, o privačios siekia užvaldyti viešuosius finansus. Tiesa, privačios įstaigos kalba apie tai, kad jų buhalterinė apskaita kitokia, kad jos negali pretenduoti į struktūrinius fondus, kurie skirti viešojo sektoriaus renovacijai, ir pan. Bet visa tai fikcija.” (,,Veidas“, 2012-01-14); ,,Taip, aš naikinu privačią mediciną, bet, rodos, nuo manęs tai nepriklauso“ („Vakarų Lietuvos medicina“, 2013-02-17); ,,256 mln. Lt, kurie pernai buvo suteikti privačiam sektoriui, dar 600 mln. Lt jiems atiteko dalyvaujant vaistų pirkime ir tiekime. Taigi privatus sektorius aplikuoja į didelę dalį pinigų – beveik į milijardą“ (Delfi.lt, 2013-02-07).
Jūsų minėti teiginiai neatspindi tikrovės. 2012 m. pagal sutartis su ligonių kasomis privačioms gydymo įstaigoms skirta 7,6 proc. (215,6 mln. Lt) PSDF biudžeto lėšų, o valstybinėms gydymo įstaigoms  – 92,4 proc. (2 mlrd. 633,2 mln. Lt) PSDF biudžeto lėšų. 
Jūs ne kartą teigėte, kad privačios įstaigos  susirenka „grietinėlę“ – sveikus ir mokius jaunesnio amžiaus pacientus, o valstybinėms tenka sergantys, nemokūs vyresni pacientai. Tačiau Valstybinių ligonių kasų 2004 m. tyrimo duomenys rodo, kad nėra esminio amžiaus skirtumo tarp besigydančių privačiose ir valstybinėse įstaigose: valstybinėse gydymo įstaigose užsiregistravusių žmonių amžiaus vidurkis siekė 38,22 metų, o privačiose – 38,19 metų.
Jūs teigėte, kad privačiame sektoriuje brangiųjų tyrimų atliekama kur kas daugiau nei viešajame. Tai taip pat yra tikrovės neatitinkantis teiginys – daugiau nei 70 proc. brangiųjų tyrimų atliekama viešojo sektoriaus asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ), mažiau nei 30 proc. – privačiose ASPĮ.
Jūs teigėte, kad „pirminėje sveikatos priežiūroje santykis jau nukrypęs į privataus sektoriaus pusę. Visoje Lietuvoje pirminės sveikatos priežiūros srityje yra 53 proc. sutarčių su privačiu sektoriumi ir 47 proc. – su viešuoju“. Šis Jūsų palyginimas neatspindi tikrovės, nes privačios ASPĮ dažniausiai yra nedidelės įstaigos, jose, skirtingai nuo valstybinėse poliklinikose, dirba vos keli šeimos gydytojai.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad valstybės investicijų programos lėšos skiriamos išimtinai tik valstybinėms gydymo įstaigoms. 2005-2012 m. valstybinėms gydymo įstaigoms skirta apie 1,2 mlrd. Lt, tuo metu privačioms įstaigoms neskirta nė lito. 
Kyla abejonių, ar Jūs esate susipažinęs su strateginiais Lietuvos sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo dokumentais bei jų nuostatomis, kurios teigia:
(a) Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija (patvirtinta 1991 m.), kurioje teigiama, kad ,,valstybė skatina ir remia įvairių nuosavybės formų kūrimą sveikatos sistemoje“; 
(b) Lietuvos sveikatos programa 1997-2010 (patvirtinta 1998 m.), kurioje teigiama, kad ,,būtina sudaryti sąlygas privačių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtimuisi“ bei nuspręsta ,,privalomojo draudimo lėšas naudoti ne tik valstybinių, bet ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugoms apmokėti (sudaryti prielaidas plėtoti privačią praktiką)“;
(c) Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategija (patvirtinta 2006 m.), kurioje numatyta, kad ,,iki 2008 m. pabaigos ne mažiau kaip 60% pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teiktų privačiai dirbantys šeimos gydytojai“;
(d) Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros metmenys (patvirtinti 2011 m.), kuriuose įtvirtinti laisvo pasirinkimo – „Žmogus turi teisę rinktis gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą“, sąžiningos konkurencijos – „Sveikatos sistemoje paslaugų teikėjai steigiasi ir veikia iš dalies valstybės reguliuojamoje rinkoje, tačiau sąžiningos konkurencijos sąlygomis“, lygiateisiškumo – „Visi sveikatos sistemos dalyviai – ir paslaugų gavėjai, ir jų teikėjai – yra lygiateisiai partneriai“ ir kt. Tarp sveikatos politikos formavimo principų priimtos nuostatos ,,sudaryti lygias sąlygas ir vienodas galimybes teikti sveikatos priežiūros paslaugas valstybės ir privataus sektorių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams“, ,,mažinti korupcijos ir neetiško elgesio apraiškas sveikatos sektoriuje“ ir kt.
Ar anksčiau nurodyti Jūsų teiginiai reiškia, kad sveikatos apsaugos sistemą toliau kursite sistemingai priešindamas viešąjį ir privatų sektorių bei siekdamas privataus sektoriaus eliminavimo, pacientų teisės rinktis gydymo paslaugas panaikinimo?
Ar Jūsų deklaruotos nuostatos yra suderinamos su aukščiau nurodytais strateginiais Lietuvos sveikatos politikos dokumentais? Ar manote, kad Lietuvos sveikatos apsaugos ministras gali nepaisyti šių dokumentų nuostatų?

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – LR Konstitucijos) 23 straipsnyje yra įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams.
Kodėl Jūs nesilaikote LR Konstitucijos 23 straipsnio, konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, konstitucinių teisingumo, protingumo, proporcingumo principų, kitų LR Konstitucijos nuostatų, kurios suponuoja tai, kad nė viena LR Konstitucijos nuostata negali būti interpretuojama kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui (Konstitucinio Teismo nutarimai: 2005 m. gegužės 13 d.; 2006 m. kovo 14 d.; 2013 m. vasario 15 d.; 2013 m. gegužės 16 d.)?

6. Konstitucinis Teismas (toliau – KT) 2013 m. gegužės 16 d. priimtame nutarime konstatavo: „(...) sveikatos   priežiūros  paslaugos,  apmokamos iš Privalomojo  sveikatos draudimo fondo, gali būti teikiamos tiek valstybės ir savivaldybių  įstaigų ir įmonių,  tiek privačių įstaigų ir įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis“.
KT savo nutarime taip pat pasisakė dėl valstybės įgaliotos institucijos sutarčių dėl iš PSDF lėšų finansuojamų paslaugų teikimo: „Tokių sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama  objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai.“
KT nutarė, kad, „atsižvelgiant į tai,  kad (...) privalomojo  sveikatos  draudimo  lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla  pareiga  nustatyti  tokį sveikatos  priežiūros paslaugų  finansavimo  privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, (...) kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės  pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas“.
Kodėl Jūs ir toliau neigiate gyventojų teisę rinktis prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas tiek valstybinėse, tiek privačiose įstaigose? Kodėl savo veikla ir toliau neatsižvelgiate į tai, kad valstybė turi užtikrinti sąžiningą konkurenciją sveikatos sektoriuje, vengiant bet kokių diskriminacinių principų?

7. Jūs viešai esate teigęs, kad sveikatos apsaugos sektoriaus šešėlyje cirkuliuoja iki 500 milijonų litų. Iš Jūsų teiginių viešoje erdvėje galima suprasti, kad Jūs, būdamas sveikatos apsaugos ministru, laikote priimtinais nelegalius pacientų atsiskaitymus už paslaugas. Žiniasklaidai atsakydamas į klausimą ,,Ar ir toliau bus skatinama legali korupcija medicinoje?“, Jūs pateikėte šį Vokietijos pavyzdį: „Yra situacija, kada žmonės iš dėkingumo nori atsidėkoti. Ir taip yra visame pasaulyje. Ir pasaulyje tai teisėta. Galiu papasakoti, kaip vienas kardiochirurgas dovanų gavo BMW naują iš ligonio. Jis jam įteikė raktelius viešai. Reiškia ligonio tėvas. Jam buvo padaryta labai sudėtinga operacija. Čia Vokietijoje. Bet viskas yra vieša. Gėlė, portretas, dailės kūrinys, atsidėkojimas. Tai yra labai žmogiška. Iš to nereikia padaryti, kaip sakyti, nešvarios diskusijos.“ (žiniasklaidos portalo 15min.lt tiesioginė vaizdo konferencija, 2013-01-28). 
Primename, kad sveikatos apsaugos sektoriuje veikiančios valstybinės gydymo įstaigos jau 7 metus yra tarp lyderių Lietuvos korupcijos žemėlapiuose, įstaigos minimos kaip labiausiai korumpuotos institucijos. 
Ar Jūs laikote priimtinais ir pateisinate nelegalius atsiskaitymus už medicinos paslaugas? Ar pripažįstate, kad savo prieštaringais pasisakymais prisidedate prie nelegalių mokėjimų gydymo įstaigose toleravimo ir skatinimo?
Kaip Jūs vertinate galimybę sveikatos apsaugos sistemoje įteisinti legalias priemokas už sveikatos paslaugas, ypač turint omenyje anksčiau minėtą KT nutarimą (2013-05-16)?

8. Jūs ne kartą viešai teigėte, kad biudžeto lėšomis įsigyta brangi medicinos įranga valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose išnaudojama nepakankamai efektyviai, dėl to įvardijote galimybę apriboti tų pačių paslaugų teikimą privačiose medicinos klinikose. 
Ar Jūsų teiginiai reiškia, kad valstybinių įstaigų problemas Jūs spręsite privačių gydymo įstaigų sąskaita, mažinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams? 
Kokių priemonių Jūs ėmėtės, kad valstybinėse gydymo įstaigose būtų užtikrintas skaidrumas ir visi tyrimai būtų atliekami oficialiai, registruojami?
Kokius matote būdus mokesčių mokėtojų lėšomis įsigytai medicinos įrangai efektyviai panaudoti?

9. Jūs teigėte, kad sutartys su privačiomis gydymo įstaigomis (dėl naujų paslaugų) arba su naujomis privačiomis gydymo įstaigomis 2013 m. bus sudaromos tik tokiu atveju, jei šių paslaugų negalės teikti viešosios įstaigos. 
Tai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams bei minėtam LR Konstitucinio Teismo (2013 m. gegužės 16 d.) nutarimui. Pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nevykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties (administracinė byla Nr. 1822-29/2012, 2012-11-19) bei LR Konkurencijos tarybos 2012 m. spalio 16 d. nutarimo, 2013 metais su privačiomis įstaigomis nebuvo sudaromos sutartys dėl naujų paslaugų teikimo, taip pat nebuvo sudaromos sutartys su naujomis privačiomis medicinos įstaigomis.
Ar pripažįstate, kad nurodytais veiksmais pažeidėte LR teisės aktų nuostatas, dėl to pablogėjo sveikatos paslaugų prieinamumas ir buvo pažeisti  teisėti pacientų interesai?

10. Jūs viešai kalbėjote apie iniciatyvą įstatymiškai įtvirtinti draudimą medikams dirbti ir privačiose, ir valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad turi būti užtikrinta darbuotojų judėjimo teisė, o darbuotojai turi turėti teisę į darbą, galimybę jį laisvai pasirinkti. LR Konstitucijos 48 straipsnyje taip pat nurodyta, kad ,,kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, o ,,priverčiamas darbas yra draudžiamas“. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų apklausa parodė, kad daugiau nei 90 proc. būsimų medikų draudimą dirbti ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje vertina neigiamai ir tai paskatintų baigusiųjų medicinos studijas specialistų migraciją į kitas Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybes.
Ar Jūs įvertinote minėtų apribojimų, draudimų sveikatos apsaugos sistemoje prieštaravimą ES teisei bei LR Konstitucijai ir įstatymams, reglamentuojantiems darbo teisę?
Ar prisiimate atsakomybę už savo veiksmus, kurie galimai paskatins jaunų, perspektyvių kvalifikuotų medikų emigraciją iš Lietuvos? Ar tai nelems dar didesnio medikų stygiaus Lietuvoje?

11. Jūs esate viešai pareiškęs apie planus priverstinai įdarbinti jaunus gydytojus Lietuvos regionuose. Pagal Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atliktą apklausą, 82,6 proc. apklaustųjų studentų privalomą įdarbinimą po rezidentūros Sveikatos apsaugos ministerijos nurodytoje valstybinėje įstaigoje įvertino neigiamai. 
Kodėl Jūs manote, kad medikų įdarbinimo ir stygiaus regionuose problemą reikia spręsti prievartiniu būdu? Ar matote kokius nors kitus būdus šiai problemai spręsti?

12. 2013 m. vasario 20 d. Jūs suformavote naują Sveikatos apsaugos ministerijos kolegiją, kurioje nebeliko Jūsų sprendimams nepritariančių pacientų organizacijų atstovų, taip pat nevalstybinių įstaigų bei gydytojų organizacijų atstovų. Europos pacientų forumas jau kreipėsi į Jus, prašydamas paaiškinti tokio sprendimo priežastis. 
Ar pripažįstate, kad Jūsų sprendimas dėl naujos sudėties Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos yra akivaizdžiai susijęs tiktai su Jūsų asmeniniais (ir/ar politiniais) tikslais? Ar tai yra Jūsų kerštas toms organizacijoms ir asmenims, kurie nepritaria Jūsų sveikatos sistemos pertvarkoms?

13. Jūsų iniciatyva buvo įkurtos alternatyvios nevyriausybinės visuomenės ir pacientų interesams atstovaujančios organizacijos. 2013 m. birželio 4 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje įkurtas Pacientų forumas, kaip alternatyva Jūsų sprendimų nepalaikančiai ir nepriklausomai trisdešimt pacientų organizacijų vienijančiai Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybai. 
Taip pat Jūsų iniciatyva įkurta Lietuvos rajonų ligoninių asociacija (įregistruota 2013-01-10), kaip alternatyva Lietuvos ligoninių asociacijai. Susidaro įspūdis, kad Jūsų veikla pagrįsta principu „skaldyk ir valdyk“ – Jūs mėginate kontroliuoti ir savo sprendimams pajungti visuomenines asocijuotas organizacijas, veikiančias sveikatos apsaugos srityje.
Ar pripažįstate, kad šiomis priemonėmis siekiate suskaldyti pacientų ir medikų bendruomenes, atribojant ir ignoruojant kitą nuomonę turinčias organizacijas?
Ar ir toliau, būdamas valstybinės institucijos vadovas, kursite sau lojalias nevyriausybines organizacijas? Kaip manote, ar tai yra normali praktika demokratinėse valstybėse?

14. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba (toliau – LPOAT) 2013 m. gegužės 21 d. Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui įteikė per 30 tūkstančių Lietuvos gyventojų pasirašytą kreipimąsi į Vyriausybę. Pilietinę iniciatyvą „Teisė pasirinkti“ parėmę žmonės pasisakė už savo teisę laisvai rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą, už teisę gauti finansavimą už paslaugas iš ligonių kasų valstybinėse ir privačiose įstaigose, už teisę gauti kokybiškas ir šiuolaikiškas sveikatos paslaugas. 
2013 m. gegužės 14 d. 30 pacientų organizacijų atstovaujanti LPOAT, Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA), Lietuvos didžiosios verslo konfederacijos (LPK, LVK, LVDK, Asociacija ,,Investors Forum“), Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (LPSPĮA, NPASPĮA, NPLA, PGMPĮA), Lietuvos turizmo rūmai, Lietuvos medicinos turizmo asociacija, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos prekybos rūmai bei plačiai žinomi kultūros ir meno veikėjai kreipėsi į Lietuvos Respublikos vadovus, prašydami išsaugoti paciento teisę rinktis gydymo įstaigą, užtikrinti lygiavertį paslaugų kompensavimą iš PSDF biudžeto lėšų valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose bei kt. 
Ar atsižvelgsite į didelės Lietuvos visuomenės dalies jau išsakytą susirūpinimą ir nepritarimą Jūsų siūlomoms iniciatyvoms bei Jūsų vykdomai politikai?

15. Nusižengdamas galiojančioms teisėkūros taisyklėms Jūs LR Seimui teikėte teisės aktų pataisų projektus, apeinant būtinas projektų derinimo procedūras. LR Seimui teikiant Jūsų parengtą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą nebuvo atsižvelgta į Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos neigiamas išvadas. Teikiant šį projektą, Jūs taip pat nepaisėte ir neatsižvelgėte į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (administracinė byla Nr. 1822-29/2012, 2012-11-19) bei LR Konkurencijos tarybos nutarimo išvadas (2012-10-16). 
Ar pripažįstate, kad šiuo atveju nusižengėte Lietuvos Respublikos teisės aktams ir etikos reikalavimams? Ar manote, kad visuomenė neturi teisės iš esmės ir tinkamai susipažinti su teikiamais sveikatos politiką keičiančių įstatymų projektais?
Kodėl Jūs iki šiol neįgyvendinote minėtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir LR Konkurencijos tarybos nutarčių? Kada planuojate tai padaryti?

16. Šiuo metu paskelbti konkursai į keliolikos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigas. Viešumoje minimi faktai byloja, kad Jūs siekiate politizuoti ligoninių valdymą, organizuodamas fiktyvius ir neskaidrius konkursus, į atsakingas pareigas skiriant sau artimos aplinkos ar partijos žmones. Tai viešai patvirtino kai kurie medikai, sulaukę raginimų tapti Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau – LSDP) nariais. 
Dienraščio „Lietuvos žinios“  straipsnyje (kuris yra apmokėtas iš LSDP infocentro lėšų, užs. Nr. V-2222, 2013-05-22) rašoma, kad yra natūralu, jog tam tikri sveikatos priežiūros įstaigų vadovai bus partijų nariai. Šiame straipsnyje taip pat teigiama, kad „tiek Hipokrato priesaikos, tiek socialdemokratijos esmė – gerbti žmogų ir jam padėti.” 
Ar prisiimate atsakomybę dėl sveikatos įstaigų valdymo politizavimo?
Ar manote, kad yra etiška ir priimtina praktika Hipokrato priesaiką lyginti su socialdemokratija, taip siekiant sveikatos priežiūros įstaigų vadovų politizavimą paversti visuotinai priimtinu elgesiu?

17. Jūsų patvirtintame SAM veiklos priemonių plane yra numatyta tolesnė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo konsolidacija. Ne kartą esate kritiškai pasisakęs apie iki šiol vykdytą ligoninių restruktūrizaciją, tačiau Jūsų vadovaujama ministerija planuoja įgyvendinti ligoninių klasterizaciją koncentracijos būdu.
Ar šie planai yra susiję su noru kuo daugiau ligoninių perduoti SAM pavaldumui ir taip dar labiau centralizuoti visą sveikatos sistemą?
Ar ligoninių klasterizacijos užmojai reiškia, kad rajonų ligoninės taps tik slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigomis?

18. Ar Jums yra žinoma, kad Jūsų patarėjas Darius Prialgauskas yra pripažintas įtariamuoju baudžiamojoje byloje, kurioje nustatyta (2013-05-20), jog Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai, kurioje prieš tai dirbo D. Prialgauskas, minėtas asmuo galimai padarė turtinės žalos? 
Kaip manote, ar D. Prialgausko buvimas Jūsų asmeninio politinio pasitikėjimo pareigūnu – patarėju ministerijoje, aktyviai kartu su Jumis dalyvaujant oficialiuose ministerijos susitikimuose, yra suderinamas su Jūsų deklaruojamais tikslais siekti skaidrumo sveikatos apsaugos sektoriuje?
Ar Jūs ir toliau  pasitikite D. Prialgausku, nepaisant to, kad minėto asmens pavardė taip pat yra minima ir kitose bylose?

19. Jūsų dabartinis patarėjas SAM Arvydas Skorupskas, 2009-2011 m. dirbdamas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje chirurgijos gydytoju, neteisėtai ir nepagrįstai išdavė keliolika siuntimų ortopedijos priemonėms įsigyti. Jų pirkimas buvo užsakomas iš viešosios įstaigos „Vilties žiedas“, kurioje A. Skorupskas, kaip paaiškėjo, 2010 m. birželio 2 d. buvo neteisėtai įdarbintas gydytoju chirurgu. Tuo pat metu jis dirbo ir Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Iš pareigų įstaigoje „Vilties žiedas“ A. Skorupskas pasitraukė tik 2012 m. prasidėjusio įvykio tyrimo metu. 
Ar Jums yra žinomi šie faktai apie Jūsų patarėją? Ar manote, kad tokios reputacijos žmogus gali tinkamai eiti Jūsų patarėjo pareigas?

20. Ar Jums yra žinoma, kad Jūsų paskirtas SAM viceministras Gediminas Černiauskas turi bendrovės „Sveikatos ekonomikos centras“ akcijų?
Kaip, Jūsų nuomone, įmanoma nepažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų deramai eiti viceministro pareigas, kai minėtas centras yra gavęs finansavimą iš SAM įvairiems tyrimams atlikti?

21. Privačios sveikatos priežiūros įstaigos pastebi, kad įvairių patikrinimų šiose įstaigose dažnumas priklauso nuo jų atstovų reiškiamos viešosios nuomonės Jūsų planuojamų sveikatos sistemos pertvarkų klausimais.
Ar pripažįstate, kad ši situacija yra susijusi su Jūsų siekiu daryti spaudimą privačioms gydymo įstaigoms ir užgniaužti bet kokius prieštaravimus Jūsų vykdomai politikai?

22. Savo darbo vizitų metu Jūs, painiodamas viešuosius ir privačius interesus, dalyvavote biografinės knygos „Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu“ pristatyme. Tų pačių susitikimų metu vyko prekyba knygomis, Jums dalyvaujant medikai buvo raginami įsigyti knygas su nuolaida.
Ar pripažįstate, kad šie veiksmai yra nederama ir neatsakinga praktika ministro pareigas einantiems pareigūnams?

23. Santariškių klinikose buvo iškabinti plakatai su Jūsų nuotrauka, raginantys naudotis tam tikrų tyrimų paslaugomis.
Ar šie plakatai buvo pagaminti su Jūsų žinia?
Ar sutinkate, kad ši praktika nėra derama einant sveikatos apsaugos ministro pareigas?

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt