Pirmadienis, Rugpjūtis 19, 2019
   
Tekstas

Europos Sąjunga: federalizmas ar nepriklausomų valstybių sąjunga?

Praėjusį šeštadienį Trakų konferencijų centre „Trasalis“ vykusioje konferencijoje „Europos ateitis: koks kelias gali būti sėkmingas?“ beveik 50 liberalų atstovų iš įvairių Lietuvos miestų aptarė galimus tolimesnės Europos Sąjungos integracijos kelius. Artėjant rinkimams į Europos Parlamentą, konferencijos metu taip pat buvo bandoma išgryninti oficialią partijos poziciją šia tema.

Su kokiomis problemomis susiduriame šiandien?
Kalbėdamas apie šiandieninę Europos Sąjungos padėtį, kaip vieną iš pagrindinių problemų tolimesnės integracijos kelyje prof. R. Vilpišauskas įvardijo iki galo neišpildytą vieningos rinkos projektą. „Nebaigtas vieningos rinkos projektas, ypač aktualus liberalams, yra šiandieninės ES esmė. Pagal 2010 m. ataskaitą, vieninga rinka, pasižyminti laisvu kapitalo, žmonių ir darbo judėjimu, nėra išbaigta. Vis dar išlieka daugybė sričių, kai valstybės įmonės riboja verslą, paslaugų teikimą, įsidarbinimą. Absoliučiai visose šalyse galima atrasti pavyzdžių, kai kitų šalių įmonėms sudaromos kliūtys skatinant savo šalies produkciją. Pagrindinė priežastis yra ta, kad įmonės, kurios pralaimi dėl konkurencijos, jos bijo ir bando įtikinti politikus, kad reikia tam tikrų kliūčių, apribojančių konkurenciją iš kitų ES šalių,“ – teigė profesorius.

Kita svarbi Europos Sąjungos aktualija – biudžeto sumažinimas. „Mano nuomone, viena iš pagrindinių blogybių, kuri vyko kiekvienai šaliai bandant išsiderėti tai, kas joms svarbu, ypač bandant išsaugoti finansavimą bendrajai žemės ūkio politikai, yra lėšų sumažinimas kitoms sritims. Lėšų, numatytų energetikai, transportui, infrastruktūrai. Kadangi kiekviena šalis besiderėdama nori gauti kažką, ką gali parodyti savo rinkėjams, susikoncentruojama ties bendra finansine nauda, o ne problemų sprendimu,“ – aiškino R. Vilpišauskas.

Kaip viena iš probleminių sričių buvo paliesta ir bendroji pinigų politika. Buvo diskutuojama, ar Europos Sąjunga yra optimali vienos valiutos erdvė (sąlyga, reikalinga tokiai politikai sėkmingai įgyvendinti), t.y. ar ekonominiai ciklai panašūs, ar prekyba ir judėjimas intensyvus. Atsakymas – ne, rinkos nėra pakankamai lanksčios, kad prisitaikytų prie bendros valiutos, nėra ir bendro biudžeto. Tačiau, net ir nesant tinkamoms sąlygoms, pinigų sąjunga buvo sukurta. Kyla klausimas, kodėl. Pinigų sąjungos projektas kaip geopolitinis sandėris tarp Vokietijos ir Prancūzijos, skirtas Vokietijos sutramdymui. Paradoksalu – krizės metu Vokietijos įtaka išaugo, o bendrų ES institucijų svarba sumažėjo; tolimesnė Europos integracija bus vykdoma pagrinde pagal Vokietijos (ir Prancūzijos) pasiūlymus.

Galiausiai, buvo pabrėžta, kad ES vyksta fragmentacija, auga skirtingumas tarp šalių, ypač tvarkantis su ekonominėmis ir fiskalinėmis atsakomybėmis. Pasak R. Vilpišausko, „šie iššūkiai rodo, kaip sunku bus ir toliau realizuoti bet kokią federacinę viziją, nes labai skiriasi valstybių požiūriai, kurie galbūt atitinka piliečių nuostatas“.

Tolimesnio bendradarbiavimo pobūdis – federalizmas?
Diskusijos apie Lietuvos poziciją buvo pradėtos P. Auštrevičiui pristatant Lietuvą, kaip orientuotą į šiaurietišką veikimo pobūdžio stilių valstybę, federalistinėje Europoje: „Pokriziniame laikotarpyje atsirado šiaurinė ir pietinė Europos. Aš mkalanau, kad mūsų interesas veikti daugiau kaip šiaurinės Europos šalys, nei pietinės. Galbūt čia ir mūsų būdas ir mūsų tapatumas yra artimesnis, be to, ekonominė plėtra Šiaurės Europoje yra kitokio pobūdžio ir kokybiškai kitokia nei pietuose. Mums reikia išlaikyti šią tendenciją, įnešti savo indėlį.“

Kalbėdamas apie galimus sprendimus, P. Auštrevičius išskyrė kelias sritis: „Pirma, vieningos rinkos perspektyva ir laisva prekyba. Šiandien mes turėtume būti lyderiais ne vien tik vieningos rinkos išbaigtume, kas jau yra sutarta, bet žvelgti tolyn. Antras dalykas – politinės arba parlamentinės kontrolės deficitas – visos koordinacijos ES lygmenyje tendencija rodo, kad žmonės tai vertina kaip biurokratizaciją. Trečia – politikų horizontalizacija arba perėjimas nuo bendrų pozicijų prie bendrų politikų. Galiausiai, mums reikia apsispręsti, kokį vaidmenį Europos Komisija turėtų vaidinti formavimo, galių ir mūsų santykių su Europos Komisija prasme. Geriau turėti Trio – Komisiją, Tarybą ir Parlamentą – nei Uno, paskirtą tam tikromis, man nebūtinai priimtinomis taisyklėmis,“ – kalbėjo Seimo narys.

Tolimesnio bendradarbiavimo pobūdis – nepriklausomų valstybių sąjunga?
Tačiau V. Žukauskas dvejojo, ar yra pakankamai pagrindo manyti, kad didesnė valdžios ir galios centralizacija gali išspręsti Europos problemas. Tai yra sunkiai atsakomas klausimas, nes Briuselis yra tas, kuris skatina fiskalinę atsakomybę, verčia šalis daryti reformas, kurios yra būtinos, didinti konkurencingumą, bet, kita vertus, dažnai pats Briuselis tampa priėmėju tokių sprendimų, kurie yra visiškai neliberalūs ir nukreipti ne į ekonominės laisvės didinimą, o mažinimą (pavyzdžiui, mokesčių harmonizavimas, kuris aiškiai parodo tam tikrus didžiųjų valstybių interesus). „Briuselis dažnai tampa ne tiek tuo balsu, kuris sako, kad ES šalims reikia tvarkytis, mažinti deficitą ir įsiskolinimą, pertvarkyti savo sektorius taip, kad jie būtų labiau konkurencingi, bet dažnai yra visiškai priešingos krypties sprendimų šaltinis ir, mano nuomone, nėra didelio pagrindo pasitikėti ES kaip neišvengiamai ekonominę laisvę užtikrinančių sprendimų įgyvendinimo šaltiniu. Tai nereiškia, kad nereikia vieningo pagrindo - bent jau teoriškai jis egzistuoja ir jam nereikia daugiau centralizacijos,“ – aiškino Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas.

Panašus požiūris buvo būdingas ir G. Steponavičiui, kuris teigė, jog „Europa turėtų sukoncentruoti savo pajėgas ten, kur ji gali realiai ir aktyviai veikti. O su mėginimu apimti daugiau sričių ir noru plėstis per centralizuotą modelį kaip neva efektyvesnį veikimo būdą aš tikrai negaliu sutikti.“ Cituodamas 2009 m. partijos manifestą, Seimo narys pabrėžė, kad „mes, Liberalų Sąjūdis, nepritarsime iniciatyvoms paversti Europos Sąjungą vieningomis Europos jungtinėmis valstijomis. Mes pasisakome už Europos Sąjungos šalių narių teises savarankiškai spręsti daugelį kylančių problemų ir pasirenkant efektyviai tarpusavyje konkuruojančių valstybių sandraugą.“ Tai galėtų būti mūsų pozicija po metų vyksiančiuose rinkimuse į Europos Parlamentą,“ – siūlė G. Steponavičius.

Ateities vizija atvira diskusijoms
Diskusijos metu buvo prieita prie išvados, jog realybė sujaukta – dabar nėra aiškios krypties, vienos vyraujančios tendencijos. Turime vertinti tokius idealius modelius kaip federacija ar tarptautinė organizacija, pagal kuriuos ir galima geriausiai suprasti Europos Sąjungą, bet iš tiesų tai tik padeda nustatyti kiek realybė yra nutolusi nuo šių idealų. Mėginama judėti įvairiomis kryptimis, bet tas judėjimas nėra aiškiai linkęs nei į centralizaciją, nei į decentralizaciją. Šiuo metu ES greičiau yra centristinė organizacija, kritikuojama ir iš kairės, ir iš dešinės.

Paklausti, kokį Europos Sąjungos pavidalą pasirinktų, 36 konferencijos nariai balsavo už nepriklausomų valstybių sąjungą, 5 – už federaciją, 3 – susilaikė.

Artimiausiu metu numatomos tolimesnės diskusijos apie tai, koks Europos Sąjungos modelis galėtų būti priimtinesnis. Bus siekiama daugiau įsiklausyti į ekspertų siūlymus.

Informaciją parengė Miglė Blusevičiūtė

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt