Pirmadienis, Spalis 14, 2019
   
Tekstas

R.Šimašius: Sosnovskio barštis Vilniuje geriau nei pušelė Dzūkijoje?

Vasara, kai daug kas turėjo progos pasidžiaugti tiesiog puikia Lietuvos gamta, baigiasi. Ruduo, kai pusė Lietuvos patrauks į miškus grybų, prasideda. Puikus laikas aptarti, kokie bus Lietuvos miškai po, tarkime, dvidešimties metų.

Mes per tą laiką postringausime apie ekologiją, darnumą, retas rūšis, natūralumą, naudojimą rekreacijai. Tačiau laukiniais atrodantys miškai ilgainiui liks pažiūrėti per „Animal Plannet“, o ne iš Vilniaus ar kokio vienkiemio patraukus į eilinį mišką. Turėsime dar vieną kitą parką mums, miesčionims, kuris bus išpuoselėtas, su gražia automobilių stovėjimo aikštele šalia, ir apsimes laukiniu mišku.

Kodėl taip sakau? Yra kelios priežastyslo. Ir iš anksto perspėju ieškančius logikos miškų, kraštotvarkos ir žemės ūkio politikose. Jos čia nėra, todėl ir aš jos negaliu atskleisti.

Baudos už neprižiūrimas žemes.

Už apleistą neprižiūrimą žemę numatyta ir bauda, ir maksimalus žemės mokesčio tarifas (nors tai priklauso nuo savivaldybės). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 100 straipsnis  teigia, kad „Privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, –užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.“ Beje, būdamas Teisingumo ministru ne kartą stabdžiau iniciatyvas baudas didinti.

Tačiau ką tai reiškia? Neprižiūrima žemė iš esmės yra, kai joje nevyksta tai, kas turi vykti pagal popierinę biurokratinę „paskirtį“. Dažniausiai čia kalba apie žemės ūkio paskirtį. Tačiau praktikoje neprižiūrima žemė dažniausiai nustatoma iš aeronuotraukos. Ir algoritmas paprastas – turi būti laukas ar pieva, o ten kažkas prižėlę – tai reiškia neprižiūrima. O kas ten prižėlę, kad matytųsi iš aeronuotraukos? Taigi „nelegalus“ miškas. Išaugo niekieno neatsiklausęs, medžiai ne eilėmis, nepaiso jokių ten sugalvotų žemės paskirčių.

Jei pagalvojote, kad tai gražu, žiauriai klystate. Čia yra “baisusis apsileidimas”, už kurį žemės savininkas moka baudas…Dar kartą iš pradžių. Nederlingoje žemėje užaugusios pušys laikomos blogiu, o derlingoje žemėje augančios usnys ar Sosnovskio barščiai realiai palikti be priežiūros. Pažiūrėkime – netgi Vilniuje Neries krantinėje jų priviso, tačiau niekas nebadžia žemės naudotojo, dėl neprižiūrimos žemės. Ai tiesa – juk baudžiame tik privačius savininkus. O kur čia logika?..

Šis usnynas gal ir nėra gražu akiai, gal ir trukdo kaimynams, bet baudą už žemės nepriežiūrą greičiausiai gaus ne tas, kuris usnynų nenupjovė, o tas, kuris leido medeliams užaugti.Dar pasidomėsiu įvairiomis praktikomis, tačiau man atrodo, kad už neprižiūrimą žemę reikia bausti nebent tada, kai tai trukdo kaimynams. Pavyzdžiui, kai gadinama melioracija arba žemės sklypas tampa pas kaimynus atskriejančių piktžolių sėklų šaltiniu. Tuo atveju, kada tiesiog užauga miškas – nei čia reikia bausti, nei ką.

Pavyzdžiui, minėtasis 100 kodekso straipsnis galėtų skambėti taip: „Privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad kaimynystėje esanti žemė ar kitas turtas tampa nebetinkami naudoti pagal paskirtį ar apsunkinimas jų naudojimas pagal paskirtį, –užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.“

Sosnovskio barščiai auga ir Vilniuje palei Nerį, kur galėtų būti puiki poilsio, sportavimo, pasivaikščiojimo su vaikais vieta. Tačiau baudos už apleistą žemę – ne apie tai. Baudos – apie “nelegaliai” išaugusį akiai malonų mišką…

Parama „tvarkingam“ miškui

Mano vienam bičiuliui priešais sodybą augo dailus pušynas. Vienur tankiau, kitur aikštelės neužsisėjusios liko. Akiai gražu, ekologiška ir natūralu, ekonomiškai naudinga. Gal dėl jau minėtų sankcijų, gal dėl to, apie ką tuoj parašysiu, tos visos pušaitės buvo dailiai išpjautos. Kaip sakant, įdėjo žmonės darbo. Manote, ten buvo užsėti bent kokie grikiai, kurie, kaip dzūkai sako, ir „pieskynuose“ kažkiek auga? Ne. Ten buvo pasodinti ąžuolai. Pasidžiaukime ąžuolynu? Prieš tai pagalvokime.

Kodėl išpjautas natūralus miškelis? Todėl kad tik už miško sodinimą gauni išmokas miškui nederlingoje žemėje įveisti. Kodėl ąžuolynas? Juk ąžuolai nederlingoje žemėje kaip ir nelabai auga… Todėl, kad už ąžuolyno įveisimą – didžiausios išmokos. Manote žaliuos ten po keliasdešimties metų tas tvarkingas eilėmis susodintas ąžuolynas? Ne, nes ne tam jis buvo sodintas, kad užaugtų.
azuolynas

Štai kaip atrodo Aplinkos ministerijos peršamas miško etalonas Lietuvoje.

Nuotrauka iš http://www.forest.lt/go.php/lit/Ar-azuolynu-sodinimas-z.u.-zemese-pakvipo-pasipelnymu/3549/1, kur, beje, privatūs miško sąvininkai patys sako, kad pinigai mėtomi vėjais.

O pabaigai noriu kai ką svarbaus pasakyti. Dažniausiai manoma, kad jei ne valdžia, tai privatininkai taip padarytų, kad miškų neliktų ant Lietuvos žemelės, arba jie būtų kažkokie ne tokie. Realybė gi ta, kad ta pati valdžia mus liepia kovoti su normaliu, natūraliu, ekologišku mišku, ir papirkinėja mus, kad sodintume medžius, kurie geriausiu atveju bus kaip susodinti tvarkingai kaip kokie ridikėliai pavasarinėje lysvėje.

Publikuota iš: http://simasius.popo.lt/.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt