Sekmadienis, Rugpjūtis 18, 2019
   
Tekstas

Dirbantieji – už pensijų kaupimą, o valdantieji?

Yra tokia pasaka apie kareivį, apsistojusį nakvynės pas itin šykščius šeimininkus. Įspėtas, kad nieko negaus vakarienei, kareivis pasisiūlė išvirti košę iš kirvio. Susidomėję, kaip bus pagamintas toks stebuklingai pigus valgis, šeimininkai svečiui nejučiomis sunešė viską, ko reikia tikrai košei paruošti.

Valio šauniajam kareiviui ir... „minusas“ valdantiesiems, kurie mus vis dar bando įtikinti, kad košę iš kirvio išsivirti galima. Sunku kitaip vertinti Seime svarstomus siūlymus nutraukti mokėjimus į privačius pensijų fondus, argumentuojant, esą pensijų reforma finansuojama ir taip eižėjančios „Sodros“ lėšomis bei dabartinių pensininkų sąskaita. 

Šio siūlymo autoriui „darbiečiui“ Mečislovui Zasčiurinskui derėtų prisiminti, kad „Sodros“ biudžetas ne iš kokio nors gausybės rago prisipildo – daugiau kaip 92 proc. valstybinio socialinio draudimo fondo pajamų suneša dirbantieji. Nė kiek neginčydamas dabartinių senjorų teisės į orią senatvę ir ją užtikrinančią pensiją, lieku įsitikinęs, kad valstybei ne ką mažiau turėtų rūpėti dirbančiųjų – visą pašalpų ir pensijų sistemą išlaikančių žmonių interesai.

Vis dėlto socialdemokratų vadovaujama koalicija ir toliau demonstruoja kitą požiūrį – Seimui pateiktas siūlymas nutraukti „Sodros“ mokėjimus į pensijų kaupimo fondus tėra vienas iš įrodymų. Štai premjero patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas imasi naujų analizių dėl pensijų sistemos pertvarkos, idant rastų priekabių privačiam kaupimui stabdyti. Per pastaruosius metus iš valdančiųjų lūpų ne kartą skambėjo siūlymai visai atsisakyti tokios kaupimo sistemos arba ją nacionalizuoti ir gaivinti „Sodrą“. 

Kad ir kokį pensijų kaupimo modelį ‒ su papildomu savanorišku kaupimu ar be jo ‒ pasirinktume, tai neišspręs visuomenės senėjimo problemos. Kita vertus, valstybės politikos nuoseklumas didele dalimi lemia gyventojų pasitenkinimą savo valstybe, taigi ir norą dirbti, kurti bei auginti vaikus Lietuvoje.

Tad šiuo atveju opi problema yra netgi ne tai, ką daro kai kurie kolegos parlamentarai, o tai, kada jie tai daro. Kaip tik šiuo metu skaičiuojame paskutines dienas, likusias iki lapkričio 30-osios. Iki šios dienos gyventojams reikia pasirinkti, kaip toliau kaupti senatvei: grįžti į „Sodrą“, nieko nekeisti arba patiems papildomai prisidėti savo pajamomis ir gauti papildomą skatinamąją įmoką iš valstybės. 

Todėl bet kokios kalbos apie pensijų fondų naikinimą, ypač tokiu metu, kelia sumaištį ir nerimo būsimiems pensininkams, fondų valdytojams ir apskritai skatina nepasitikėjimą tiek valstybe, tiek visa pensijų sistema.

Privačių pensijų fondų priešininkai bando įtikinti, esą gyventojai jau nusivylė pensijų kaupimu ir dėl to pensijas neva būtina vėl grąžinti tik „Sodrai“. Tačiau skaičiai liudija kitką – iš maždaug 1,3 milijono Lietuvos dirbančiųjų apie 1,05 mln. dalyvauja pensijų kaupimo sistemoje. Vos apie 14,5 tūkst. gyventojų nusprendė stabdyti kaupimą privačiuose fonduose ir grįžti į „Sodrą“. Tuo tarpu bemaž ketvirtadalis pensijų fondų dalyvių (apie 272 tūkst. dirbančiųjų) pasirinko galimybę kaupti papildomai ir kiekvieną mėnesį pervesti dalį savo pajamų į privačius pensijų fondus. Rezultatas –19:1 pensijų kaupimo naudai.

Skirtingai nei valdantieji, nemažai dirbančiųjų girdi argumentus „už“ pensijų kaupimą antrosios pakopos fonduose. Čia galima prisiminti kad ir garsiosios Vyriausybės sudarytos mokesčių reformos darbo grupės atliktą analizę, atskleidusią, kad gyventojų atlyginimui „ant popieriaus“ peržengus 1100 Lt ribą likti vien „Sodros“ sistemoje – nenaudinga. Tiksliau – per visą gyvenimą sumokėtų „Sodros“ įmokų suma gerokai viršytų išmokas, kurias gyventojas vėliau gautų iš „Sodros“. Kuo žmogus daugiau uždirba, tuo iš esmės mažesnę dalį jis gali tikėtis „atgauti“ senatvėje, jei liekama vien „Sodroje“.

Tad kokią gi kryptį turėtų pasirinkti valstybė? Galiu tik pakartoti tai, ką kalbėjome prieš gerą dešimtmetį diskutuodami dėl pensijų reformos ir susitardami dėl savanoriško kaupimo fonduose: turime patiems gyventojams leisti apsispręsti, kaip jie norėtų rūpintis savo ateitimi. 

Įveikus sunkmetį, pagrindinis valstybės ir valdžios atstovų rūpestis turėtų būti ne trumparegiškos diskusijos „būti ar nebūti“ privatiems fondams, o siekis kuo greičiau didinti į privačius fondus pervedamą „Sodros“ įmokų dalį. 

Todėl kviesčiau Seimo narius liautis svaidžiusis neatsakingomis iniciatyvomis ir kurti tokią pensijų sistemą, kuri užtikrintų, kad šimtams tūkstančių dirbančiųjų sulaukus senatvės nereikės virtis košės iš kirvio.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt