Penktadienis, Rugpjūtis 23, 2019
   
Tekstas

Neturime konkuruoti, kas Ukrainai pasiūlys daugiau pinigų – ukrainiečiai jau pasirinko

Europos sąjunga (ES) neturėtų veltis į varžytuves, kas Ukrainai šiandien pasiūlys didesnę sumą pinigų. Ukrainos visuomenė jau suprato svarbiausią žinią: Asociacijos sutartis su ES atveria kur kas platesnes galimybes stabilizuoti šalies ekonomiką nei trumpalaikis rusiškasis gelbėjimosi ratas. Tokiomis mintimis šią savaitę iš Kijevo grįžę Seimo nariai Gintaras Steponavičius ir Petras Auštrevičius dalinosi liberalų surengtoje diskusijoje.


„Kijeve pasikrovėme labai teigiamų emocijų. Jauni žmonės ėjo prie mūsų ir užtikrintai sakė, jog mato save Europoje. Žmonės ten jau pasirinko. O mes ir Europos Sąjunga šiandien matome du pasirinkimus: arba turėti vakarietišką, į Europą atsigręžusią valstybę, arba leisti jai nuslysti Rytų pusėn", - sakė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pirmasis pavaduotojas G. Steponavičius.

Jo teigimu, sunkiausias uždavinys jau beveik įgyvendintas – Ukrainos visuomenė šiandien vietoje trumpalaikės galimos finansinės injekcijos iš Rytų renkasi ilgalaikį ir stabilų bendradarbiavimą su Europos valstybėmis.

„Net tie žmonės, kurie nesidomi politika, Ukrainos prezidentą V. Janukovičių vertina kaip išdaviką. Kam reikėjo imituoti, kad siekiama būti ES, jei keli vizitai Rusijoje viską pakeičia? Nuotaikos Ukrainoje – išties vakarietiškos.

Gerą įspūdį palieka ir beišsikristalizuojanti pilietinė visuomenė: žmonės patys imasi iniciatyvų, turi savo organizacinę struktūrą. Pavyzdžiui, pasklidus žiniai, kad į vieną iš karinių dalinių atvyksta nauji specialiųjų pajėgų autobusai, jau po pusvalandžio visi keliai į tą dalinį – užtverti. Žmonės budi pamainomis, turi aprūpinimo maistu sistemą, tarp protestuotojų galioja „sausasis įstatymas"", – pasakojo G. Steponavičius.

Su augančiu pilietiškumu Ukrainos valdžia kovoja sovietmečiu įprastomis priemonėmis. Kijeve politikai ne sykį susidūrė su vadinamaisiais „tituškomis" – samdomais provokatoriais, mėginančiais sukelti neramumus tarp taikių protestuotojų bei griauti jų įvaizdį.

„Tituškų" iš tikrųjų nemažai tarp protestuotojų – jie ir valgo, ir miega drauge su vakarietiškai nusiteikusiais ukrainiečiais. Tačiau provokacijos gana nesunkiai atpažįstamos ir iki šiol protestuotojai joms nepasidavė. Tai – dar vienas bręstančios visuomenės įrodymas", - teigė liberalas.

Vis dėlto ES padarė klaidų megzdama dialogą su Ukraina. „Siekiant užtikrinti didesnį visuomenės palaikymą tiek Ukrainoje, tiek Europos valstybėse turėtų būti paaiškinti tarp ES ir Ukrainos vykstantys susitarimai. Atskleisti šalių įsipareigojimai, pažadai, susitarimai ir terminai. Visi susitarimai tarp V. Putino ir V. Janukovičiaus vyksta už uždarų durų – ES neturėtų sekti šiuo pavyzdžiu", - diskusijoje kalbėjo liberalas P. Auštrevičius.

Pasak jo, didžiausia strateginė klaida – pernelyg didelis dėmesys J. Tymošenko problemai ir per mažai aiškumo ekonominiais klausimais.

„Ne visos Europos valstybės nori ES plėtros į Ukrainą. Ir būtent mažiausiai to norinčios valstybės stengėsi kuo daugiau kalbėti apie J. Tymošenko problemą, užuot akcentavę ir aiškinę visuomenei vykstančius ekonominius susitarimus", - sakė P. Auštrevičius.

Pasak jo, ES tikrai neketina „gelbėti" Ukrainos tiesiog suteikdama kreditus. Tokia pagalba be reformų šalies vidaus politikoje ir ekonomikoje reikštų, kad greitai Ukraina ir vėl stovės ištiesusi ranką prašydama naujų finansinių injekcijų.

„Be ekonominės demokratijos politinė demokratija šalyje nebus suformuota. Žmonės į Euromaidaną atėjo, nes pavargo nuo neskaidrios, oligarchizuotos valstybės, kurioje pilietis nereiškia nieko. Susitarimai dėl dujų šalyje yra neskaidrūs. Tuo tarpu ES siūlo skaidrią prekybą – tokios reformos šalyje yra būtinos, norint priartėti prie demokratinės santvarkos", - aiškino P. Auštrevičius.

Politiko teigimu, labai svarbu, kad europietiškoji visuomenė šiandien aktyviai rodytų, jog vakarėjanti Ukraina yra laukiama ES šeimoje, ir taip skatintų prasidėjusius pokyčius.

„Ukrainiečiai mato aiškią kryptį – Vakarus, ir turi lūkesčių – tiki, jog po šio virsmo rytoj gyvens geriau. Taip, kaip tikėjome mes prieš dvidešimt metų. Ir tai yra puiku. Visuomenėje taip pat gajus tikėjimas, kad jei ne aš, tai geriau gyvens bent jau mano vaikai – vyrauja kantrus ilgesnės perspektyvos matymas, kuris yra vertas stovėjimo Euromaidane", - diskusijoje teigė G. Steponavičius.

„Jei pas mus ryte prezidentas pasveikintų protestuojančią tautą, o vakare ją sumuštų, mūsų visuomenė to netoleruotų. Ukrainiečiai nuo to irgi pavargo. Svarbiausia tai, jog iš Maidano signalas nuėjo į ukrainiečių namus. Manau, „išmušti" šį jausmą dabartinei šalies valdžiai bus beprotiškai sunku", - papildė P. Auštrevičius.

Diskusiją apie tai, kas laukia Ukrainos ir kokios nuotaikos joje vyrauja šiandien, organizavo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt