Ketvirtadienis, Rugpjūtis 22, 2019
   
Tekstas

Antanas Guoga. Ar verta eksportuoti politinio stuburo kaulus?

Nemažai šalies verslo nuotaikų priklauso nuo situacijos Rusijoje. „Jei lietuviai nori gyventi kaip danai, turi iškelti baltą vėliavą", – taip Vilius Kaikaris pasisako apie šalies poziciją Rusijos agresijos atžvilgiu. Daugelis pilietiškų žmonių, dažniausiai ne verslininkai, tokias mintis laiko išdavikiškomis. Pabandykime įvertinti Rusijos rinkos patrauklumą bei sutarti, kiek pilietiškumo verta aukoti dėl verslo interesų Rusijoje. Jei pavyks – visi gyvensime ramiau.


Prieš klausydami širdies, pažvelkime į skaičius, faktus ir ekonomistų prognozes. Pirmiausia atkreipkime dėmesį į Rusijos rinką. Šios šalies ekonomikos problemos pradėjo ryškėti praėjusiais metais ir toli gražu ne vien dėl politinių priežasčių. Pernai Rusijos BVP augimas krito nuo 3,4 iki 1,3 %. Rublis per metus nuvertėjo 15%, o tai jau yra daug. Prognozuojama, kad 2014 m. Rusijos BVP augimas sieks tik šiek tiek daugiau nei 1 %. Ir tai su sąlyga, jei sankcijos ar karas nepridarys rimtesnių bėdų.

Rublio ir Rusijos ekonomikos perspektyvos yra neigiamos, jas ką tik sumažino ir kelios svarbiausios reitingų agentūros. Beje, krentant rublio vertei rusai mūsų prekes ir paslaugas gali įpirkti vis sunkiau. Banko „Nordea" analitikų teigimu, šiuo metu prasidedantis eksporto į Rusiją nuosmukis gali siekti keliasdešimt procentų – jis, beje, pirmiausiai tiesiogiai susijęs su šalies vidaus vartojimo pajėgumais. Tikėtis didžiulių šalies augimo perspektyvų vargu ar bus galima.

Dabar užmeskime akį į ES. Pasak daugelio prognozių, jos rinka pradės augti – šiemet ES BVP augimas turėtų siekti 1%, kitąmet – jau 1,5%. Pagyvės ne tik Lenkijos, bet net ir Ispanijos bei Italijos ekonomikos. Augs ir JAV rinka – prognozuojamas 3% BVP augimas. Nors aptarti augimo ir kritimo procentai kol kas neatrodo didžiuliai, akivaizdu, kad ES ir Rusijos rinkos yra vystymosi kryžkelėje. Pirmoji ima atsigauti, antroji – buksuoti.

Užsienio investicijų balansas, be galo svarbus mūsų ekonomikai, yra taip pat pakankamai iškalbingas, padedantis mums orientuotis verslo geografijoje. Jau dabar investicijos iš Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių Lietuvoje viršija 30 mlrd. litų, tuo tarpu investicijos iš Rusijos yra keliolika kartų mažesnės ir sudaro palyginti tik apie 1,7 mlrd. litų. Įdomu, kad mūsų kaimyninės šalys yra mažiau priklausomos nuo Rusijos rinkų. Taigi, nors Rusija ir yra svarbi, nors joje mūsų verslas moka dirbti, ji – ne kritinė mūsų šalies rinka.

Prieš klausydami širdies, pažvelkime, ką sako patirtis. Pernai kelis mėnesius trukęs lietuviškų pieno produktų embargas bei šalies eksporto trukdžiai įrodo, kad Rusija lengva ranka linkusi naudoti ekonomines priemones politiniam spaudimui. Tai yra rizikinga šalis megzti verslo ryšius dėl politinių, korupcinių ir ekonominių priežasčių.

Dabar paklausykime, ką sako širdis. Ji sako, kad verslo statyti ant vienos kortos neverta. Ji sako, kad riziką verta skaidyti, taip pat kalbant apie rinkas. Bet kuris gyvenimiškos patirties turintis žmogus bet kurį verslininką gali perspėti, kad galimybė lengvai uždirbti, nesvarbu kurioje rinkoje ir kokiame versle, yra daug žadanti tik iš pirmo žvilgsnio. O tie, kurie nenori klausytis stereotipinio bedarbio patrioto, smerkiančio visus principų išdavikus, gali atkreipti dėmesį į kitus dalykus. Visų pirma – į eksporto rinkas sugebančių diversifikuoti įmonių patirtį.

Štai „Vilkyškių pieninė" eksportuoja į Balkanų šalis, Izraelį ir kitur. „Vytautas" mineralinį vandenį parduoda net Kinijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams, saldainiai „Rūta" keliauja į Omaną. Mano gimtajame Kaune įsikūrusi apdirbto stiklo produkcija prekiaujanti įmonė „Stiklita" eksportuoti pradėjo į Latviją ir Estiją, vėliau jos gaminiai pasiekė Skandinaviją ir Lenkiją, galiausiai – Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus.

Mano širdis ir patirtis pataria energiją ir lėšas investuoti į pridėtinę vertę kuriančias naujoves, kurios suteikia konkurencinį pranašumą. Savo pavyzdžiu galiu įrodyti, jog iš Kauno galima sėkmingai prekiauti, pavyzdžiui, sportiniais bateliais visame pasaulyje: daugumą produkcijos parduoti JAV ir netgi vykdyti užsakymus iš Arubos. Būtent tai ir daro Kauno bendrovė „Tony Sport", parduodanti prekių už 1 mln. litų per mėnesį ir auganti 300% per metus. Jos galima sėkmė priklauso ne nuo išlieto prakaito kiekio, o nuo naujų prekybos internetu idėjų įgyvendinimo, tiekimo ir kitų inovacijų, leidžiančių aplenkti konkurentus. Sugrįžęs dirbti į Lietuvą jaučiu, kad pasaulis yra mažas kaip niekada. Mūsų galimybes riboja ne geografija, o prisirišimas prie senų verslo įpročių. Lietuvoje galima pasiekti daug, jeigu verslas ir valdžios institucijos sieks bendro tikslo.

Pamokslaujančiai kaikariškai politologijos mokyklai noriu aiškiai atsakyti: valstybė negali gyventi be vertybių ir aiškios pozicijos svarbiais klausimais. Negali dėl vienos labai paprastos priežasties – nes tuomet jų vietą užims kitų valstybių vertybės ir pozicijos. Kodėl vis dėlto neverta prekiauti politinio stuburo kaulais? Pats paprasčiausias argumentas – jei ir brangiai už juos sumokės, tai tik pirmą ir paskutinį kartą.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt